papildyta nuo 4 pastraipos

Vilnius, gegužės 6 d. (BNS). Praėjusios savaitės pabaigoje įvykus dviem traukinių avarijoms „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ir Susisiekimo ministerija turi dvi savaites paruošti planą, kaip apsaugoti geležinkelius nuo panašių incidentų, sako premjerė Inga Ruginienė

„Priimtas sprendimas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija po dviejų savaičių turi ateiti su detaliu planu, sprendiniais, kaip galime padidinti kritinės infrastruktūros saugumą, šiuo atveju, geležinkelių vėžės – kokie bus aiškūs sprendiniai įdiegti išmokstant pamokas, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų“, – trečiadienį po vyriausybinės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams sakė I. Ruginienė.

„Jei tam tikrose vietose reikia daugiau techninių sprendinių, jie turi atsirasti“, – pabrėžė ji.

Anot ministrės pirmininkės, panašių incidentų tikimybė egzistuoja bet kurioje infrastruktūroje, o įvykus tokioms avarijoms svarbu daryti išvadas.

„Kad tokios patirtys nesikartotų. Mes neapsaugoti tiek važiuodami keliu, tiek geležinkeliu ir naudojantis kitom transporto priemonėm. Siekinys turėti aiškią sistemą ir kiek įmanoma daugiau investuoti į saugumą, tą ir darysime“, – kalbėjo I. Ruginienė.

LTG infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovui Vyčiui Žalimui antradienį užsiminus, kad geležinkelių finansavimo prioritetai buvo skirti kitoms sritims, o ne saugumui, premjerė tai motyvavo prioritetu užtikrinti europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto finansavimą.

Jos teigimu, prioritetas taip pat skiriamas labiausiai nusidėvėjusių geležinkelio ruožų atnaujinimui.

„Turime 2 tūkst. kilometrų geležinkelių vėžės, (...) mūsų prioritetas „Rail Baltica“, (...) turime pakloti vėžes ir padaryti sklandų susisiekimą su Europa – tai yra mūsų saugumo prioritetinis klausimas“, – teigė I. Ruginienė.

„Dėliojant planus ir darbus ir investicijas į infrastruktūrą yra išfiltruojama labiausiai nusidėvėję ruožai ir pradedama nuo jų“, – pridūrė ji.

Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas savo ruožtu aiškino, kad valstybė geležinkelių būklei palaikyti ir gerinti kasmet skiria apie 110–120 mln. eurų. Jo teigimu, viliamasi, kad lėšų tam pritrauks ir pati LTG.

„Natūralu yra lūkestis, jau ne pirmus metus diskutuojamas, kad LTG turi taip pat pritraukti finansus kaip privati kompanija. Nors ir valstybės valdoma, bet turi gebėti finansus pritraukti ir tas problemas spręsti“, – žurnalistams teigė T. Daukantas.

Kaip rašė BNS, šeštadienį prieš vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Tuo metu penktadienį Gudžiūnų stotyje Kėdainių rajone nuo bėgių nuriedėjo keli skaldą gabenę vagonai.

Teigiama, kad Gudžiūnuose vagonai nukrito nuo bėgių dėl perkaitusių guolių bei važiuoklės, tuo metu Jiesioje traukinys buvo nukreiptas į netinkamą vėžę.

LTG Verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus pirmadienį teigė, kad incidento Jiesios stotyje buvo galima išvengti, jei ten būtų veikusi geležinkelio signalizavimo sistema. Anot jo, tokiai sistemai reikalingas papildomas finansavimas.

Incidentų priežastis tiria LTG komisija, Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą, o du atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo Kauno prokurorai.

Autorius Lukas Juozapaitis

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius