atnaujinimai ir papildymai visame tekste

Vilnius, vasario 19 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors Lietuva yra suinteresuota atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.

Šalies vadovo teigimu, ryšiai su Taipėjumi pastaraisiais metais buvo išnaudoti „tik menka dalimi“.

„Esame suinteresuoti normaliais diplomatiniais santykiais su Kinija, bet tuo pat metu norime išlaikyti ir santykius su Taivanu, nes jie turi didelį potencialą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Reikia pripažinti, kad per pastaruosius keletą metų nuo Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje tas potencialas buvo išnaudotas tik menka dalimi, tikrai galime nuveikti daugiau“, – teigė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo po Prezidentūroje surengto pasitarimo užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti.

Susitikime dalyvavo premjerė, Seimo pirmininkas, užsienio reikalų, krašto apsaugos ministrai ir kiti už užsienio bei nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimą atsakingi politikai.

G. Nausėda kaip sritį, kur bendradarbiavimas su Taipėjumi buvo glaudus, išskyrė lazerių pramonę.

„Labai daug kuo kitu pasigirti negalime, nors buvo nemažai lūkesčių ir nemažai pažadų, dėl to sutarėme, kad turime dar kartą susėsti prie stalo ir pakalbėti, kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas sako norintis, kad „būtų mažiau deklaracijų, daugiau konkrečių įsipareigojimų iš abiejų pusių“.

Kalbėdamas apie santykius su Kinija, G. Nausėda sako, kad visi Lietuvos sprendimai buvo pagrįsti tarptautine teise, o Taivaniečių atstovybės pavadinimas nereiškia, kad Lietuva kvestionuoja „vienos Kinijos“ politiką.

„Nebuvome išgirsti, reikia tai pripažinti. Iki galo nesame girdimi ir šiandien, kad šį „vienos Kinijos“ principą gerbiame. Todėl norėtųsi, kad būtų daugiau dialogo, mažiau vienašališkumo, mažiau mėginimo primesti savo nuomonę ir jeigu būtų gera valia iš kitos pusės, matome galimybę laipsniškai atstatyti savo diplomatinius santykius laikinųjų patikėtinių lygiu, o ateityje galbūt ir ambasadorių lygiu“, – dėstė šalies vadovas.

Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.

G. Nausėda tuomet teigė, jog atstovybės pavadinimas pirmiausia yra Taivano atsakomybė ir jo keitimas priklauso ne tik nuo Lietuvos valios. Tuo metu Taipėjus sako su Vilniumi nediskutuojantis dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo.

Užsienio reikalų ministerija BNS nekomentavo atstovybės pavadinimo keitimo bei akcentavo, kad normalizuoti santykiams su Kinija reikia laiko ir abipusės pagarbos.

Galiausiai po ketvirtadienį vykusio susitikimo su politikais ir pareigūnais G. Nausėda pareiškė manantis, kad visų šalies vadovų požiūris į Kiniją yra suvienodintas.

„Aš manau, kad taip (požiūris suvienodintas – BNS). Manau, kad išsinešame tą žinutę, kad visi norime išsaugoti ir santykius su Taivanu, tiktai geriau išnaudoti jų potencialą ir tikrai pereiti prie konkrečių bendradarbiavimo formų, kurios atneštų ir apčiuopiamų rezultatų, bet esame tikrai labai geranoriškai nusiteikę ir atnaujinti dialogą su Kinija. Tik dar kartą kartoju, kad norime tą daryti lygiaverčiu pagrindu“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Mes tikrai nesame pasirengę klauptis ant kelių ir sakyti, kad kažkur suklydome ar kažką ne taip padarėme“, – pridūrė jis.

Anot G. Nausėdos, nors kyla diskusijų, koks atstovybės pavadinimas galėjo būti, svarbiau yra jos statusas.

„Deja, galbūt ir sąmoningai tai buvo daroma, kad mėginama tą statuso klausimą nustumti kažkur į paraštes ir padaryti problemą iš pačios atstovybės pavadinimo. Mano požiūriu, toks traktavimas yra neteisingas. Na, bet aš negaliu primesti savo nuomonės Kinijos valdžiai“, – teigė prezidentas.

Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.

Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.

Autorius Vilmantas Venckūnas

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/699718106b4b066dabcd2797

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius