papildymai ir atnaujinimai visame tekste

Vilnius, birželio 5 d. (BNS). Seime ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda gyrė „pagaliau deramas“ Lietuvos investicijas į gynybą, tačiau pabrėžė, jog Rusijos grėsmės akivaizdoje reikia ir toliau stiprinti gynybinius pajėgumus bei rodyti lyderystę Europoje.

Savo kalboje šalies vadovas bent kelis kartus pakartojo Jungtinių Valstijų svarbą.

„Judame teisinga kryptimi, vis daugiau investuodami į savo saugumą“, – kalbėjo G. Nausėda.

2025 metais gynybai suplanuota skirti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau padidintas skolinimosi limitas šį skaičių metų eigoje leidžia padidinti iki 4 procentų.

BNS jau rašė, kad tuo tarpu 2026-2030 metais Lietuva ketina krašto apsaugai skirti 5-6 proc. BVP.

„Pagaliau pradėjome deramai investuoti į krašto apsaugą. Ne tik žodžiais, bet ir darbais parodėme, kad valstybės ir mūsų žmonių saugumas šiandien yra prioritetas. – Seime sakė šalies vadovas. – Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo. Mes trokštame taikos, stabilumo ir saugumo. Būtent todėl privalome stiprinti nacionalinę gynybą ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos efektyvinimo.“

„Tačiau dabar – ne laikas lengviau atsikvėpti. Negalime ignoruoti sparčių pokyčių už šalies ribų. Gyvename karų ir spartaus tarptautinių normų nykimo laikotarpiu. Mažėja demokratijos draugų ir daugėja priešų“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas ragino daugiau dėmesio skirti Lietuvos šaulių sąjungai, stiprinti komendantūras, tobulinti mobilizacijos sistemą.

Pasak jo, naujoje geopolitinėje realybėje Lietuvai tenka „ypatinga užduotis“.

„Kaip ir prieš daugelį amžių, vėl stovime Vakarų pasaulio sargyboje. Esame tvirtovė, už kurios sienų, deja, baigiasi civilizuota Europa. Šioje tvirtovėje, mūsų Lietuvoje, mums reikia dar tvirtesnių sienų, labiau susitelkusių gyventojų, gausesnės, gerai apmokytos kariuomenės ir modernios ginkluotės. Reikia patikimų sąjungininkų, kurie prireikus ateitų mums į pagalbą“, – kalbėjo prezidentas.

Jis dėkojo JAV už šalyje dislokuojamus karius ir akcentavo pasirengimą jų priimti daugiau.

Prezidentas Seime tvirtino, jog alternatyvų NATO nėra, o sąjungininkų pajėgumai, įskaitant ir JAV branduolinį skėtį, bei įsipareigojimas karo atveju ginti vienas kitą sudaro Lietuvos saugumo pagrindą.

Kita vertus, G. Nausėda pabrėžė, jog prieš kelis metus patvirtintus regioninius gynybos planus reikia „užpildyti trūkstamais pajėgumais“.

Prezidentas taip pat priminė, kad maždaug po trijų savaičių vyksiančiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkai tarsis dėl didesnio gynybos finansavimo.

„Europos šalys artimiausiu metu turės priimti ir prisiimti daugiau atsakomybės už žemyno saugumą. Spartus Europos karinio pajėgumo augimas svarbus mums visiems. Tai padės stiprinti ir savitarpio pasitikėjimą su mūsų svarbiausia transatlantine sąjungininke – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tik teisingas naštos pasidalijimas padės išlaikyti mums brangių vertybių apsaugą visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad JAV spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. BVP, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks sutarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.

Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, kaip dvigubos paskirties infrastruktūros plėtra. NATO šalys svarsto numatyti tokio įsipareigojimo įgyvendinimą iki 2032 metų.

Tuo metu G. Nausėda prieš kelias dienas paragino šį įsipareigojimą įvykdyti greičiau.

„Europa negali pavirsti bevaliu istorijos objektu. Ji turi atsinaujinti ir su nauja jėga imtis neatidėliotinų darbų, visų pirma – stiprindama gynybą ir saugumą, bet taip pat didindama savo konkurencingumą, kurdama prielaidas ilgalaikiam klestėjimui ir gyventojų gerovei“, – sakė šalies vadovas.

Pasak jo, Lietuvos uždavinys – neleisti Europai užsimiršti iliuzijose ir „rodyti lyderystę savo pavyzdžiu“.

„Kam daugiau, jei ne mums, turi rūpėti regiono ir visos Europos saugumas? Kiek Vakarų šalių taip realistiškai vertina trapią mūsų regiono situaciją ir taip gerai pažįsta Rusiją?“ – retoriškai klausė prezidentas.

„Šiandien mums neužtenka pasakyti, kad Europa kažko nemoka, negali ar nenori daryti. Turime patys reikšmingai didinti išlaidas gynybai, o tada reikalauti iš kitų. Plėtoti karinės pramonės pajėgumus, o tada reikalauti iš kitų. Mokytis iš karo Ukrainoje pamokų, priimti ir pritaikyti naujas karybos idėjas, o tada reikalauti iš kitų“, – pabrėžė jis.

Kalbėdamas apie saugumą, G. Nausėda kaip svarbiausius partnerius išskyrė regionines partneres – Lenkiją, Baltijos, Šiaurės šalis – taip pat Vokietiją, Prancūziją bei Jungtinę Karalystę.

Autorius Augustas Stankevičius

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius