papildyta nuo 7 pastraipos, dar papildysime

Vilnius, rugsėjo 7 d. (BNS). Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais kitąmet bus didesnis negu šiemet.

„Dėl valstybės gynybos tikiuosi, kad sutarsime ir neturėsime kažkokio nuomonių išsiskyrimo, kad gynybos išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turi ženkliai viršyti 5 procentus“, – sakė šalies vadovas.

„Absoliučia išraiška tikimės, kad šis biudžetas krašto apsaugai bus ne mažesnis, o šiek tiek didesnis negu 2026 metais“, – pažymėjo jis.

Taip G. Nausėda pirmadienį kalbėjo po susitikimo su Seimo valdyba, skirto aptarti artėjančią parlamento rudens sesiją.

Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.

Pasak G. Nausėdos, jeigu kitąmet finansavimas gynybai pasiektų 4,9 mlrd. eurų, pagal dabartines ekonomikos augimo prognozes toks biudžetas siektų apie 5,25 proc. BVP.

„Sakydamas „ženkliai“, aš turiu galvoje, kad tai nebus 5,01 arba 5,02 (proc. – BNS), kas atrodytų toks savotiškas gudravimas“, – nurodė G. Nausėda.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daugelis kitų valstybių, įvardydamos savo krašto apsaugos išlaidas, prie jų prideda ir netiesiogiai su gynyba susijusias lėšas.

„Jeigu mes atitinkamai lygiuotumėmės į šitų valstybių metodologiją, turėtume prie 5,38 (proc. – BNS) pridėti dar maždaug pusantro procentinio punkto, kas jau sudarytų beveik 7 procentus BVP“, – kalbėjo prezidentas.

„Aišku, žmonės gali klausti: „ohoho, kiek mes čia išleidžiame“. Bet, turbūt, šiuo atveju svarbiausias yra klausimas, kaip prasmingai mes panaudojame šituos pinigus. (...) Žmonės labai atidžiai seka, kad šie pinigai neišeitų per kaminą, kad jie būtų panaudojami prasmingiau ir kad jie tikrai realiai prisidėtų prie mūsų valstybės atsparumo didinimo“, – sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, dėl to Prezidentūra palaiko „labai tamprų kontaktą“ su Krašto apsaugos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kad „nebiurokratizuotume proceso tiek, kad po to jau nebeįmanoma iš tų biurokratinių džiunglių išsikapstyti“.

„Čia iššūkių tikrai yra nė kiek ne mažiau negu rasti politinės valios ir politinio sutarimo palaikyti Lietuvą tame 5 procentų klube“, – pažymėjo G. Nausėda.

Autorius Dominykas Biržietis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius