papildymai nuo 4 pastraipos

Vilnius, liepos 22 d. (BNS). „Nemuno aušros“ lyderis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ketina skųsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažintas kaltu dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto šiurkštaus menkinimo.

„Vienareikšmiškai (skųsime sprendimą – BNS) ir prašysime naujo įrodymų vertinimo“, – BNS trečiadienį sakė politikas.

„Gaila, kad vis dėlto politiniai sprendimai teismuose yra gajūs. Buvo jau labai aišku, kai Apeliacinis teismas atsisakė iš naujo tirti įrodymus, (...) kad yra politinis sprendimas“, – teigė jis.

R. Žemaitaitis su savo baudžiamąja byla siejo ir Seimo sprendimą nepaskirti Nerijaus Meilučio Apeliacinio teismo pirmininku antrai kadencijai. Anot jo, tokiu būdu parlamentas spaudė teismą, kad šis paliktų galioti apkaltinamąjį nuosprendį jam.

„Dabar reikės žiūrėti, ar šio žmogaus kandidatūra bus pateikta rudenį dar kartą eiti Apeliacinio teismo pirmininko pareigas, ar bus teikiama jau į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas“, – kalbėjo „aušriečių“ lyderis.

„Per daug akivaizdu, nes kada teismas tokio sudėtingumo byloje atsisako tirti įrodymus, tikrai kyla pagrįstų abejonių. Kai tuo momentu kitos bylos yra daug silpnesnės, daug paprastesnės ir jose įrodymai yra atliekami, vertinami iš naujo, bylos grąžinamos prokurorams papildyti ir panašiai. Šitai nebuvo atlikta. Manau, kad kažkoks sąlytis yra, akivaizdu, kad politinis spaudimas ir teisėjams“, – sakė politikas.

Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, turi pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui.

R. Žemaitaitis mano, kad vis dėlto reikėtų sulaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo jo byloje.

„Protingiausias būtų dalykas sulaukti Aukščiausiojo Teismo sprendimo, nes (buvusio Jonavos mero, dabartinio socialdemokratų lyderio, premjero – BNS) Mindaugo Sinkevičiaus pavyzdys irgi parodė: Apeliacinis teismas nuteisė, o Aukščiausiasis Teismas išteisino. Logiška būtų, matyt, sulaukti Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio šitoje byloje ir tada imtis sprendimų“, – teigė „Nemuno aušros“ pirmininkas.

Jis tvirtino pats trauktis iš Seimo neketinąs. Jeigu būtų surengta apkalta, sulauktų balsavimo joje.

„Bet jeigu Seimas tą žingsnį darys, akivaizdžiai žmonėms, visuomenei bus duotas signalas, kad bet kokia kaina siekiama susidoroti su manimi“, – sakė parlamentaras.

Seimas yra skirtingai sprendęs dėl nuteistų parlamentarų apkaltų, visaip buvo elgtasi dar praėjusioje kadencijoje.

Apeliacinio teismo „Judex“ byloje nuteistam Petrui Gražuliui apkalta nebuvo taikyta. Šioje byloje norėta sulaukti LAT sprendimo, tačiau iš Seimo politikas galop buvo išmestas kitu pagrindu – po pripažinimo sulaužius priesaiką, kai P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą.

Tuo tarpu „MG grupės“ (buvusio koncerno „MG Baltic“) byloje nuteistam Vytautui Gapšiui Seimas apkaltą rengė nelaukiant LAT sprendimo. Pati apkalta neįvyko, slaptame balsavime pritrūkus balsų politiko pašalinimui iš Seimo.

Kaip rašė BNS, Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį konstatavo, kad „Nemuno aušros“ lyderis savo įrašais viešose platformose „šiurkščiai menkino žydų tautos genocidą, Holokaustą ir padarė tęstinę nusikalstamą veiką“.

Trečiadienio sprendimu politikui skirta bauda padidinta nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. Žemaitaitis įrašais feisbuke tikslingai kūrė tautinę nesantaiką ir priešpriešą tarp lietuvių bei kitų bendruomenių, apibendrintai kaltindamas žydus dėl istorinio lietuvių tautos naikinimo proceso.

Taip pat konstatuota, kad R. Žemaitaitis sistemingai iškraipė istorinius faktus, naudojo įžeidžiančias etiketes bei nužmoginančias metaforas.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka.

Dėl įrašų feisbuke politikui anksčiau taip pat buvo inicijuota apkalta kitu pagrindu, o Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato dar iki apkaltos, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose. 2024 metų rudenį jis vėl išrinktas į Seimą, „Nemuno aušra“ apie pusantrų metų priklausė valdančiajai koalicijai, iš kurios galiausiai buvo išmesta.

Autoriai: Augustas Stankevičius, Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius