papildyta nuo 8 pastraipos

Vilnius, rugsėjo 28 d. (BNS). Europos Sąjungos gynybos ministrams pirmadienį aptarus galimybę kurti atsako į Rusijos hibridines atakas mechanizmą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad svarbiausia nedubliuoti NATO funkcijų ir pajėgumų.

„Svarbiausia, kad Europos Sąjunga tiesiog negali dubliuoti NATO pajėgumų, NATO formato. Nes tada tiesiog turėsime dubliavimą ir jokios realios iš to naudos. Tikslas yra didinti efektyvumą“, – BNS po ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo sakė R. Kaunas.

Pasak jo, ES turi turėti aiškią viziją, kaip reaguojama į hibridines grėsmes, kokios yra procedūros.

„Gal reikia turėti pasirengus ir tą priemonių sąrašą, kad kiekvieną kartą, kai Rusija surengs tyčinę provokaciją, nekiltų ilgų politinių debatų. Mes aiškiai žinotume ir iš anksto turėtume politinį sutarimą priemonėms. Tokią diskusiją iš esmės mes turėjome, tokia diskusija toliau tęsis ir aš manau, kad vienokiu ar kitokiu būdu rasime tą tokį konsoliduotą sprendimą“, – dėstė ministras.

Kaip rašė BNS, žemynui kovojant su Rusijos keliama grėsme, rugsėjo viduryje savo metinėje kalboje Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad ES būtinas nepaprastasis saugumo protokolas, atitinkantis NATO 4-ąjį straipsnį.

Pagal pastarąjį, Aljanso narė gali oficialiai konsultuotis su sąjungininkais, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

ES pareigūnai yra sakę, kad ketina pateikti išsamesnių pasiūlymų naujame saugumo strategijos dokumente, jį tikimasi paskelbti kitą mėnesį.

Savo ruožtu ES Taryba pirmadienį patvirtino bendro intereso Europos gynybos projektų sąrašą, vienas iš patvirtintų penkių projektų – Rytų flango stebėsenos iniciatyva („Eastern Flank Watch“).

„Tai mūsų regionui yra ypač svarbu ir aktualu. Pritarus „Eastern Flank Watch“ projektui, skirtos pradinės finansinės investicijos tam, kad galėtume pradėti vykdyti mūsų rytų flango saugumo ir gynybos projektus. (...) Mes dirbame ties tuo, kad ši iniciatyva būtų tęsiama ir daugiametėje finansinėje perspektyvoje būtų numatytos lėšos rytų pasienio ir regiono saugumui“, – kalbėjo R. Kaunas.

BNS skelbė, kad gegužę Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija Europos Komisijai pateikė „Eastern Flank Watch“ – bendro intereso Europos gynybos projekto – pasiūlymą. Vėliau prie iniciatyvos prisijungė dar daugiau valstybių – iš viso projekte dalyvauja 18 šalių.

Krašto apsaugos ministerija anksčiau yra skelbusi, kad, preliminariais vertinimais, bendra iniciatyvos finansavimo reikmė galėtų siekti apie 100 mlrd. eurų.

ES Tarybai patvirtinus tai kaip bendro intereso projektą, jis galės būti finansuojamas iš Europos gynybos pramonės programos, kurios biudžetas – 1,5 mlrd. eurų.

Tuo metu Baltijos gynybos ministrai praėjusią savaitę nusiuntė laišką Briuseliui, kuriame prašo EK skubiai skirti 500 mln. eurų jų gynybos nuo dronų pajėgumams stiprinti.

Prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį teigęs, kad signalai iš EK dėl finansavimo suteikimo yra pozityvūs, pirmadienio popietę R. Kaunas patvirtino, kad sprendimas dėl papildomų lėšų neturėtų užtrukti.

„Tikiuosi, kad artimiausiu metu komisija apsispręs. (...) Neturiu įgaliojimų vertinti komisijos darbo laiką, bet pozityvūs signalai reiškia, kad tas klausimas turėtų būti sprendžiamas prioriteto tvarka“, – kalbėjo jis.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius