Stambulas, gegužės 16 d. (AFP-BNS). Rusija ir Ukraina penktadienį tiesioginėse derybose – pirmosiose per daugiau kaip trejus metus – susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, pareiškė, jog apsikeis idėjomis dėl galimų paliaubų, ir aptarė galimą Volodymyro Zelenskio bei Vladimiro Putino susitikimą.

Tačiau pasibaigus itin lauktoms deryboms Stambule, kurios truko kiek ilgiau nei 90 minučių, buvo nedaug ženklų, kurie rodytų didesnę pažangą siekiant užbaigti ketvirtus metus besitęsiantį karą.

Kyjivas siekė „besąlygiškų paliaubų“, kad sustabdytų konfliktą, tačiau Maskva nuolat atmesdavo šiuos raginimus ir vienintelis konkretus susitarimas, kurį pavyko pasiekti, regis, buvo susitarimas dėl apsikeitimo karo belaisviais.

Rusų delegacijos vadovas Kremliaus patarėjas Vladimiras Medinskis sakė, jog dvi šalys sutarė „pateikti savo viziją dėl galimų būsimų paliaubų“.

Tačiau dėl kovos veiksmų sustabdymo nebuvo susitarta.

Rusija teigė taip pat atsižvelgusi į Ukrainos prašymą surengti prezidentų V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą.

„Apskritai esame patenkinti rezultatais ir pasirengę tęsti ryšius“, – sakė V. Medinskis.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas, gynybos ministras Rustemas Umerovas, pareiškė, kad kitas žingsnis derybose su Rusija turėtų būti prezidentų V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.

„Suprantame, kad jei norime daryti pažangą, turime surengti šį lyderių susitikimą“, – vėliau pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas, susitarimą dėl apsikeitimo belaisviais pavadinęs puikiu rezultatu.

Putinas „bijo“

Susitikimui Stambulo „Dolmabahce“ rūmuose pirmininkavęs Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) sakė, kad šalys „iš esmės susitarė vėl susitikti“ ir idėjas dėl paliaubų pateiks „raštu“.

Tačiau pažanga sprendžiant svarbesnius klausimus buvo minimali.

H. Tychas pareiškė, kad Rusija iškėlė keletą „nepriimtinų reikalavimų“, o vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija pareikalavo, jog Kyjivas atsisakytų daugiau teritorijos – tokia strategija, pasak jo, buvo siekiama sužlugdyti derybas.

Vis dėlto tai, kad susitikimas apskritai įvyko, yra ženklas, kad padėtis keičiasi, nes abi šalys nuolat jaučia Vašingtono spaudimą pradėti derybas.

V. Putinas atsisakė vykti į susitikimą Turkijoje ir pasiuntė į derybas antrojo lygio komandą.

V. Zelenskis sakė, kad V. Putinas „bijo“ susitikti, ir kritikavo Rusiją, kad ši į derybas nežiūri „rimtai“.

Kalbėdamas Europos aukščiausiojo lygio susitikime Albanijoje, Ukrainos lyderis paragino pasaulį „griežtai reaguoti“, jei derybos žlugtų, be kita ko, įvedant naujas sankcijas.

Prieš susitikimą abi šalys 24 valandas svaidėsi įžeidinėjimais, o V. Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši prie derybų stalo siunčia „tuščias galvas“.

Ir Maskva, ir Vašingtonas taip pat yra kalbėję apie būtinybę surengti V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimą dėl šio konflikto.

Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos vadovai penktadienį telefonu kalbėjosi su D. Trumpu, sakė V. Zelenskio atstovas spaudai, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

D. Trumpas yra sakęs, kad dėl konflikto „nieko neįvyks“, kol jis asmeniškai nesusitiks su V. Putinu.

„Nepriimtini reikalavimai“

Prieš derybas Ukrainos pareigūnai Stambule susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubiju), D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu (Kitu Kelogu) ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei Vokietijos patarėjais nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak Valstybės departamento atstovės Tammy Bruce (Tami Brius), M. Rubio paragino siekti „taikios“ karo pabaigos ir sakė, kad „žudymas turi liautis“.

Kol vyko derybos, vienas Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija kelia griežtus teritorinius reikalavimus.

Maskva tvirtina aneksavusi penkias Ukrainos sritis – keturias nuo 2022 metų invazijos pradžios ir Krymą, kurį užgrobė 2014 metais.

„Rusijos atstovai kelia nepriimtinus reikalavimus..., pavyzdžiui, kad Ukraina išvestų pajėgas iš didelių dalių Ukrainos teritorijos, kurias ji kontroliuoja, kad būtų pradėtos paliaubos“, – sakė šaltinis.

Jis apkaltino Maskvą, kad ši siekia „mesti nepriimtinus reikalavimus“, kad derybos baigtųsi „be jokių rezultatų“.

Kitas su derybų turiniu susipažinęs šaltinis sakė, kad Rusija pagrasino užimti Ukrainos Sumų ir Charkivo sritis.

Abi sritys ribojasi su Rusija ir konflikto pradžioje į jas įsiveržė Maskvos kariuomenė, nors Rusija anksčiau nėra reiškusi oficialių teritorinių pretenzijų į šiuos regionus.

Rusija ne kartą yra sakiusi, kad nesvarstys galimybės atsisakyti bet kokios jos pajėgų užimtos teritorijos, o V. Putinas pernai paragino Kyjivą pasitraukti iš Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių dalių, kurias jis vis dar kontroliuoja.

[email protected], Užsienio verslo naujienų skyrius