naujos 14–15 pastraipos

Vilnius, gegužės 27 d. (BNS). Savivaldai norint, kad tos vietos, kuriose būtų steigiami poligonai, gautų didesnę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad negalima užsiimti savivaldybių selekcija ir teigia, kad valdantieji neinicijuos tai numatančių įstatymo pakeitimų.

„Mes negalime užsiiminėti selekcija ir išskirti vienos ar kitos savivaldybės, tai galima daryti per investicinę programą, bet ne įstatyme numatyti atskirą GPM atskaitymą atskiros savivaldybės biudžetui, tam reikėtų visiškai atskiro įstatymo, bet tokio įstatymo parengimui reikėtų nuo pusantrų iki dviejų metų, tai tos procedūros nenorėtume“, – po susitikimo su prezidentu antradienį sakė premjeras.

Kaip rašė BNS, gegužės pradžioje Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) Krašto apsaugos ministerijai (KAM), Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei nusiuntė savo pasiūlymus dėl galimų paskatų savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba ateityje veiks poligonai bei karinės mokymo teritorijos.

Jame nurodoma, kad turėtų būti sukurtas nuolatinis, teisiškai pagrįstas ir prognozuojamas tokių savivaldybių finansavimo mechanizmas.

Norima, kad tokios savivaldybės turėtų gauti didesnę GPM dalį.

Taip pat, anot savivaldybių, turėtų būti skiriama speciali dotacija tokių savivaldybių keliams ir tiltams tvarkyti, nustatytos nekilnojamojo turto, žemės mokesčio lengvatos, parama šalia poligonų gyvenantiems žmonėms ir veikiantiems verslams.

Kadangi karinių teritorijų įrengimas gali riboti tam tikrų teritorijų naudojimą, skirtą žemės ūkiui, rekreacijai ar kitoms veikloms, prašoma numatyti kompensacinius žalos atlyginimo mechanizmus.

Keliamas klausimas ir dėl sveikatos, socialinių paslaugų vietos gyventojams užtikrinimo.

„Kalbantis ar derantis su savivaldybėmis, bus deramasi apie viską, koks yra tikrasis poreikis, nes atsiųstas raštas apibendrina visų savivaldybių visus poreikius, nuo dviračių takų iki didesnio GPM, bet pirmiausia kritiškai svarbu yra investicijos į infrastruktūrą, kelių infrastruktūrą, nes savaime suprantama, kad tada keliai yra labiau gadinami“, – kalbėjo premjeras.

„Antras dalykas, lygiai taip pat, investicijos į viešą infrastruktūrą – ligoninės, kultūros namai, teatrai ar kitokio pobūdžio infrastruktūra, kas leistų kompensuoti rajono, regiono žmonėms tam tikrus patiriamus nesklandumus. Ekonominė dalis, ta ekosistema, kuri susikuria aplink poligoną, tai čia jau yra verslo reikalas ir kažkokių papildomų investicijų iš Vyriausybės nėra prašoma“, – teigė G. Paluckas.

Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Poligonui vieta, pirminiais duomenimis, renkama Rytų ir Pietų Lietuvoje, siekiant, kad jis atsirastų „kuo arčiau nedraugiškų valstybių teritorijų“.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė praėjusią savaitę teigė, kad tik dabar prasidės konkrečios vietos paieškos, sprendimą ketinama priimti rudenį.

Reaguodamas į kritiką dėl per ilgai trunkančio proceso, G. Paluckas sako nemanąs, kad poligono vietos paieškos vyksta „per vėlai“.

„Tai nėra nei per anksti, nei per vėlai, jeigu būtume žinoję, kad mums reikės daugiau poligonų, gal būtume prieš dvidešimt metų pradėję ieškoti. (...) Tie pokalbiai, diskusijos, derybos užima laiko ir jei iki rugsėjo tą padarytume, tai būtų titaniškas darbas per itin trumpą laiką“, – sakė premjeras.

Tam reikia 20 tūkst. hektarų dydžio teritorijos – toks poligonas būtų didžiausias Lietuvoje.

Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius