naujos 10-11 , paskutinės dvi pastraipos

Vilnius, balandžio 23 d. (BNS). Per 100 parlamentarų balsavus už, Seimas ketvirtadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui.

„Lietuvos gynybos pajėgumai yra mūsų rankose ir šiandien mes žengiame žingsnį į priekį. Mūsų nacionalinės divizijos projektas juda į priekį ir poligonai, tiek plėtra, tiek naujų kūrimas, yra kritiškai svarbu. Dronai, kuriuos mes įsigijome, su kuriais mokomės, lygiai taip pat yra testuojami poligonuose, todėl esu dėkingas parlamentui už šitą ryžtingą žingsnį“, – po balsavimo sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Už poligono steigimą balsavo 105 parlamentarai, susilaikė keturi, dar 12 buvo prieš.

Kaip ir pateikimo bei svarstymo stadijose, siūlymo vėl nepalaikė dauguma valdančiųjų „Nemuno aušros“ parlamentarų. Aštuoni šios politinės jėgos politikai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, balsavo prieš, keturi susilaikė.

Prieš taip pat balsavo du „valstiečiai“ bei šią frakciją neseniai palikę Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas.

Kalbėjo apie pažeistą koalicinę sutartį

Vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantis Dainius Gaižauskas po balsavimo aiškino, kad buvo sulaužyta koalicinė sutartis.

„Dėl šio nesusipratimo mes vis tiek turime susirinkti ir pasikalbėti, nes pažeidimas, manau, koalicinės sutarties padarytas, kas turės neigiamų pasekmių šiam procesui“, – teigė jis.

Sutartyje, be kita ko, numatoma, jog valdantieji užtikrins gynybos finansavimą, pilną divizijos operacinį pajėgumą, stiprins kolektyvinę gynybą.

D. Gaižauskas ne kartą yra sakęs, jog poligono steigimo projektas parengtas netinkamai bei neatliepia kariuomenės poreikių.

R. Kaunas teigė, kad koalicinė sutartis yra apie tai, kad dauguma gebėtų priimti „Lietuvai reikalingus, sunkius, kartais nepopuliarius, bet visgi reikalingus sprendimus“.

„Šiandien koalicinė sutartis nebuvo sulaužyta, ji yra vykdoma tokia apimtimi, kokia mes šiandien matome. O aš nežinau, ar Dainius Gaižauskas gali kalbėti už frakciją arba partiją“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Opozicija pasigedo padėkos iš valdančiųjų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas pastebėjo, kad sprendimas priimtas padedant opozicijai.

Valdančiųjų padėkos pasigedo ir liberalų atstovas Simonas Kairys.

„Tiesą sakant, šiek tiek pasigendu (...) elementaraus padėkojimo opozicijai, nes prieš kalbėjo tik valdančiosios daugumos atstovai“, – sakė jis.

Už balsuoti kvietęs konservatorius Arvydas Anušauskas tikino, jog dabartinė geopolitinė situacija, Rusijos ir Baltarusijos grėsmė reikalauja Kapčiamiesčio poligono įsteigimo.

„Pirmiausia tam, kad mūsų miestai ir miesteliai netaptų naujomis Bučomis“, – sakė jis.

„Mūsų gynybinės pajėgos tokiose vietose kaip vadinamasis Suvalkų koridorius turi turėti vietą pratyboms, nes pratybose stiprinamas ir visos Lietuvos gynybinis pajėgumas“, – teigė parlamentaras.

Siūlė koncentruotis į oro gynybą

Tuo metu prieš balsavęs „aušrietis“ Aidas Gedvilas akcentavo, jog poligonas Kapčiamiestyje yra nereikalingas bei ragino koncentruotis į oro gynybą.

„Nesuderintas klausimas su kaimynais lenkais, neišspręstos problemos su vietos bendruomene, (...) kariuomenės signalai, kad Kapčiamiesčio poligonas nėra esminė būtinybė, (...) tačiau svarbiausia priežastis – keičiasi šiuolaikinio karo logika, keičiasi strategija. Prioritetas šiandien yra stipri, moderni oro gynyba“, – aiškino jis.

Tiek premjerė Inga Ruginienė, tiek krašto apsaugos ministras yra sakę, jog negalima priešinti oro gynybos ir Kapčiamiesčio poligono.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, po įstatymo priėmimo bus išsiunčiami pranešimai teritorijoje turto turintiems savininkams. Kompensacijų siūlymus tikimasi pateikti iki kitų metų pradžios, o pinigus pervesti iki 2027-ųjų vidurio.

Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.

Treniruosis 3,5–4 tūkst. karių

R. Kaunas ne kartą yra sakęs, jog Kapčiamiesčio poligonas – kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui ir steigiamas dėl treniruočių poreikio nacionalinei divizijai bei šalyje dislokuojamai Vokietijos brigadai.

Teritorijoje vienu metu galės treniruotis 3,5–4 tūkst. karių brigados dydžio pratybose, joje daugiausiai treniruosis Lietuvos kariai.

Poligoną Kapčiamiestyje KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – siauros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.

Toks vietos pasirinkimas sukėlė ir dalies vietos gyventojų bei kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Mitingas prie Seimo planuojamas ir ketvirtadienio popietę.

Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.

Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.

Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.

Už gyvenamosios paskirties statinį, esantį gyvenamojoje teritorijoje, savininkui ketinama išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką.

Teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis gyventojai galės pasinaudoti dešimt metų.

Taip pat bus numatytos kompensacinės priemonės, kurios bus reikalingos dėl poligono įkūrimo perkeliant saugomas vertybes ar stiprinant kitas buveines.

Plėsis ir Tauragės poligonas

Kiek anksčiau Seimas vienbalsiai pritarė siūlymui išplėsti Tauragės karinį poligoną, šios teritorijos dydis turėtų augti 2334 hektarais.

„Mes, lietuviai, visi esame krepšinio specialistai ir jeigu padalintumėm krepšininkams tiktai kamuolius, bet nebūtų žaidimo aikštelės, tai turbūt krepšinio taip nežaistų mūsų krepšininkai. Tai tas pats yra ir su kariuomene. Ginklų galime pripirkti, bet jeigu nebus mokomasi, nebus poligonų, nebus kur mūsų kariuomenei treniruotis, tai rezultatai irgi bus tikrai ne kokie“, – sakė opozicinių konservatorių parlamentaras, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Nepaisant išplėtimo, Tauragės karinis poligonas bus naudojamas tik manevravimui ir jame bus statomi nesudėtingi statiniai, reikalingi karinio poligono veiklai užtikrinti.

Šį poligoną norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.

R. Žemaitaitis, nepalaikęs Kapčiamiesčio poligono steigimo, balsavo „už“ Tauragės poligono plėtrą.

„Skirtumas labai esminis, nes aš dar kartą sakau, Lietuvoje naujo poligono nereikia, reikia plėsti esamus poligonus ir esamų poligonų užimtumą. Aš aiškiai esu pasisakęs už Pabradės ir Rūdninkų poligono praplėtimą, bet prieš Kapčiamiestį. Dėl Jurbarko ir Tauragės – taip, tai yra mano apygarda, praėjusią kadenciją aš labai aiškiai sakiau, kad mes turime sumobilizuoti ir padaryti, kad (...) (Tauragės – BNS) poligonas pilna apimtimi būtų užkrautas ir jis veiktų“, – žurnalistams sakė „aušriečių“ lyderis.

Autoriai: Paulius Perminas, Vilmantas Venckūnas

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/69e9e4c8887f52804dd6cf50

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius