Vilnius, balandžio 13 d. (BNS). Seimo Kultūros komitetui pirmadienį nepavyko apsvarstyti visų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymui, keičiant nacionalinio transliuotojo valdyseną.

Nors tam skyrė visą darbo dieną, komitetas tespėjo įvertinti Seimo Teisės departamento pastabas projektui – vien jų buvo beveik pusšimtis, – ir pradėti svarstyti Seimo narių pasiūlymus.

Tai reiškia, kad projektas į Seimo salę šią savaitę jau negalės grįžti. Planuota jį plenariniame posėdyje svarstyti ketvirtadienį.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siekė pratęsti posėdį ir po 17 valandos, tačiau valdančiuosius perkalbėjo opozicija, pareiškusi, jog Darbo kodeksas neleidžia dirbti viršvalandžių komiteto biuro darbuotojams be raštiško jų sutikimo. Be to, savo eilės pateikti siūlymus laukė įvairių institucijų atstovai.

„Valstybinė darbo inspekcija primena, kad viršvalandžiai galimi tik darbuotojams raštiškai sutikus“, – posėdyje kalbėjo konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

„Prašome supažindinti komiteto narius ir posėdžio dalyvius su raštiškais sutikimais biuro darbuotojų, kad jie sutinka dirbti viršvalandžius šiandien, (...) nes tai yra privaloma“, – kalbėjo kita konservatorė Giedrė Balčytytė.

„Mes su žmonėmis elgiamės kaip Sovietų Sąjungoje su kolchoznikais“, – piktinosi komiteto posėdyje dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas.

Po šių pareiškimų komitetas padarė 10 minučių pertrauką, o grįžus jo pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pranešė, jog LRT įstatymo projekto svarstyme daroma pertrauka.

„Išklausęs komiteto narių pastabų ir matydamas, kad toliau posėdis turėtų vykti konstruktyviai, (...) manau, kad posėdį turėtume tęsti kitą dieną“, – sakė socialdemokratas.

„Tikrai nuoširdžiai dėkoju Kultūros komiteto biurui, ačiū jums labai, kad atliekate sudėtingą darbą. Mano sprendimui daugiausiai įtakos padarė požiūris į tai, kad turime gerbti jūsų darbą ir jūsų laisvalaikį“, – pridūrė jis.

Pirmininko pavaduotojas konservatorius Vytautas Juozapaitis dėkojo už sprendimą.

„Kad neatrodytų, kad čia kažkokia opozicijos pergalė: mūsų tikslas niekada nebuvo griauti darbo. Šiandien buvo leidžiama, tikrai, ačiū jums, diskutuoti plačiai ir tikrai turėjome tą galimybę“, – teigė politikas.

„Tikiuosi, kad ir kitą posėdžio dalį, kai svarstysime, leisite mums elgtis dalykiškai ir kalbėtis, nes visi priėjome šiandien prie tos pačios nuomonės – įstatymo projektas nėra iki galo paruoštas ir mūsų pareiga yra sutvarkyti jį tiek, kiek yra mūsų valioje ir galioje“, – kalbėjo jis.

Svarsto mažinti atleidimo pagrindų

Svarstydamas Teisės departamento pastabas, Kultūros komitetas pirmadienį nusprendė atsisakyti viešojo intereso pažeidimo kaip pagrindo atleisti LRT generalinį direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai. Anot teisininkų, viešojo intereso pažeidimas nėra pakankamai objektyvus ir aiškiai apibrėžtas kriterijus.

Pagal Kultūros komiteto siūlomą redakciją, nepasitikėjimą nacionalinio transliuotojo vadovu būtų galima skelbti, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir kai nustatoma, kad nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas įstatyme nustatytas funkcijas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Nuostata, jog LRT vadovui atleisti reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, nekeičiama.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Gytis Oganauskas siūlė į įstatymą įrašyti, kad nacionalinio transliuotojo vadovo priėmimo ir atleidimo procedūra turėtų būti vieša, o pakeitimai įsigaliotų tik nuo 2029 metų sausio 1 dienos, tai yra būtų skirti jau naujos kadencijos išrinktam generaliniam direktoriui.

Tačiau projekte liko darbo grupės nuostata, kad LRT taryba galės apsispręsti, ar minėtu atveju balsavimas bus atviras, ar slaptas.

D. Žalimas priminė Venecijos komisijos pastabą, kad atleidimo iš pareigų tvarkos keitimas neturėtų būti taikomas dabar pareigas einančiam visuomeninio transliuotojo vadovui.

„Atleidimo tvarkos pakeitimas turi įsigalioti jau kitam į pareigas priimtam generaliniam direktoriui. Tai yra vienas šiurkščiausių autoritarinėms valstybėms būdingų teisinės valstybės principų pažeidimų, kai įstatymas priimamas vienam konkrečiam žmogui“, – sakė politikas.

Suabejota dėl draudimo veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms

Kultūros komitetas taip pat aptarė, kad reikėtų atsisakyti darbo grupės į projektą įrašyto siūlymo be LRT tarybos leidimo neleisti kitoms žiniasklaidos priemonėms veikti nacionalinio transliuotojo naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje.

Pirmiausia ją dėl neapibrėžto turinio ir neatitikimo teisinio aiškumo bei proporcingumo principams sukritikavo Seimo Teisės departamentas. Anot jo, iš pataisos neaišku, kokio pobūdžio draudimas apskritai turimas omenyje.

„Nėra aišku, ar, pavyzdžiui, neleidžiama turėti savo paskyros LRT interneto svetainėje, ar draudžiama skleisti tam tikrą turinį net LRT bendradarbiaujant su kitu viešosios informacijos rengėju“, – nurodė Seimo teisininkai.

Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad niekur neapibrėžta sąvoka „žiniasklaidos priemonės“.

LRT generalinės direktorės pavaduotojas G. Oganauskas pažymėjo, kad darbo grupės siūloma nuostata iš esmės pakeistų dabartinę techninio pobūdžio normą į turinio reguliavimo nuostatą.

„Dabar įstatymo straipsnis sako, kad „LRT kanaluose be tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims“. Tai iš esmės yra techninio pobūdžio punktas, kuris reglamentuoja, kas gali naudotis LRT kanalais arba dažniais. Kadangi dažniai valstybės pirmumo tvarka suteikiami LRT ir tai yra ribotas valstybės resursas, būtent šitas įstatymas, dabar galiojanti nuostata reglamentuoja, kad mes savo dažniais negalime dalytis su kitomis komercinėmis žiniasklaidos priemonėmis ir negalime niekam perleisti dažnio Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune“, – aiškino G. Oganauskas.

„Dabar jūs tą iš esmės techninį straipsnį pakeitėte turininiu, kuriame sakote, kad negalime transliuoti laidų, kurias, tarkime, kuria koks nors kanalas, kuris galbūt veikia „YouTube“. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dabar jis (įstatymo straipsnis – BNS) tapo jau redakciniu, draudžiančiu kažkam kurti turinį, nors iš esmės savo esme jis yra techninis“, – pabrėžė LRT administracijos atstovas.

Perrašė misijos apibrėžimą

Seimo Kultūros komitetas taip pat siūlo perrašyti nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimą, jis pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pateiktam siūlymui.

Pagal jį LRT misija būtų užtikrinti viešąjį interesą, visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendras žmogiškąsias vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai.

Taip pat nurodoma, jog LRT misija privalo būti grindžiama pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms, įsitikinimų ir jų raiškos laisvei, moralės ir etikos principais.

Straipsnyje, kuriame kalbama apie nacionalinio transliuotojo veiklos principus, teigiama, kad LRT nesiekia komercinės naudos, savo misiją įgyvendina veikdama savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos kuriamam bei skleidžiamam turiniui ir redakciniams sprendimams.

Atsisakyta nurodymo, kad įstaigos veiklos apimtis ir pobūdis turi atitikti LRT misiją ir būti proporcingi jos uždavinių įgyvendinimui.

Projektą rengė darbo grupė

BNS rašė, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms. Jose numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.

Projektu siūlyta riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Pagal darbo grupės projektą, tam reikėtų LRT tarybos leidimo. Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.

Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.

BNS skelbė, kad valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta parlamento pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė parengė platesnius transliuotojo valdysenos pakeitimus.

Šiems pokyčiams taip pat priešinasi dalis visuomenės – praėjusią savaitę prie Seimo vyko dar vienas daugiatūkstantinis protestas.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius