Vilnius, balandžio 29 d. (BNS). Seimo Kultūros komitetas trečiadienį planuoja baigti svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančius įstatymo pasiūlymus.

Planuojama išnagrinėti institucijų ir suinteresuotų organizacijų pasiūlymus bei apsispręsti, kada pakeitimai turėtų įsigalioti.

LRT įstatymo pakeitimus komitetas pradėjo svarstyti balandžio 13 dieną, tam skirdamas po du–tris komiteto posėdžius per savaitę.

Iš viso projektui registruota apie pusantro šimto Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.

Kultūros komitetas jau yra apsisprendęs dėl pakoreguoto nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimo, naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimo, taip pat palaikė LRT tarybos narių skaičiaus didinimą nuo 12 iki 15, bet nepritarė LRT įstatymo pakeitimus rengusios darbo grupės sumanymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos bus siūloma šią teisę sudaryti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.

Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.

Komitetas valdančiųjų balsais pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.

Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės norą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Jie siūlo palikti galioti dabartinę įstatymo nuostatą, nes, kaip paaiškino LRT administracijos atstovai, ji yra techninio pobūdžio, skirta užkirsti kelią, kad nacionaliniam transliuotojui skirtais dažniais naudotųsi kitos stotys.

Grupė Kultūros komiteto narių siūlė suteikti teisę LRT tarybai tvirtinti redakcinės politikos gaires generalinio direktoriaus teikimu, atsižvelgus į LRT darbuotojų, priimančių sprendimus dėl redakcinio turinio, nuomonę.

Šią idėją sukritikavo Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovė Birutė Davidonytė ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Dėl jo komitetas ketina apsispręsti trečiadienį.

Kultūros komitetas taip pat atmetė visus siūlymus, kad dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus kadencijai būtų balsuojama atvirai. Palikta darbo grupės pateikta nuostata, jog dėl balsavimo būdo turėtų apsispręsti LRT taryba.

Kaip rašė BNS, parlamentas po pateikimo yra pritaręs LRT įstatymo pataisoms, keičiančioms nacionalinio transliuotojo valdyseną. Kad projektas grįžtų į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje, Kultūros komitetas turi apsvarstyti visus jam pateiktus pasiūlymus.

LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius