naujos 8-10, 14 pastraipos

Vilnius, birželio 18 d. (BNS). Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį ėmėsi svarstyti dvejus metus stalčiuose gulėjusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Jis pritarė liberalų siūlymui pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą. Už tai balsavo šeši komiteto nariai, prieš buvo vienas ir vienas susilaikė.

Liberalai siūlo, kad Civilinės sąjungos įstatymas, jeigu bus priimtas, turėtų įsigalioti 2026 metų liepos 1 dieną, o Vyriausybė iki 2026 metų birželio 30 dienos turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Demokratė Agnė Širinskienė atsisakė dalyvauti balsavime.

„Tikrai labai nesmagu, kada Seime sklando gandai, kad viena labai konkreti frakcija bando mainyti savo balsus mainais „čekučiai“ už partnerystę. Dėl to balsavimuose nedalyvausiu. Pradedu labai nejaukiai jaustis, kai vis išlenda koks nors politinis turgus“, – prieš balsavimą pareiškė Seimo narė.

Liberalai viliasi, kad jų pataisa padės į Seimo posėdžių salę grąžinti jau dvejus metus stalčiuose gulintį projektą.

„Jis (įstatymo projektas – BNS) turi turėti logišką baigtį: arba jis priimamas, arba jis atmetamas. Tą sprendimą turi priimti Seimas posėdžių salėje. Jo gulėjimas stalčiuje nėra sprendimo būdas“, – sakė liberalas Vitalijus Gailius.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė priminė, kad anksčiau TTK pritarė siūlymui rengti naują Partnerystės įstatymo projektą, todėl, anot jo, dabar Civilinės sąjungos įstatymo projektas taisomas tam, kad jis galėtų grįžti į plenarinių posėdžių salę ir būtų atmestas.

„Akivaizdu, kad šis įstatymas, manau, kad jis bus nepriimtas, dėl to dabar tokia skubos tvarka. Kadangi jis bus nepriimtas, visi nuleis akis ir žvelgs į Vyriausybę, kada iš Vyriausybės ateis Partnerystės įstatymas“, – sakė parlamentaras.

„Realybė yra ta, kad yra bandymas (...) „užgesinti“ Civilinės sąjungos įstatymą tam, kad liktų vienintelis Partnerystės įstatymas, nesvarstant Artimo ryšio įstatymo, ir tokiu būdu išvažiuoti su tokiu sprendimu žiūrint į Konstitucinį Teismą“, – pridūrė jis.

2023 metų gegužę dar praėjusios kadencijos Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dėl šio projekto priėmimo liko vienintelis balsavimas.

Nepaisant to, šis klausimas į Seimo posėdžių darbotvarkę nebūdavo įtraukiamas nuogąstaujant, kad neužteks balsų jį priimti.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Praėjusios kadencijos Seimas po pateikimo yra pritaręs konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymui įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius. Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.

Kaip rašė BNS, lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

Šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.

Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.

Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius