Vilnius, balandžio 8 d. (BNS). Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad ši parengtų naują nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įstatymo projektą, išplečiant ribojimus šiems asmenims.

URK trečiadienį bendru sutarimu pritarė Vyriausybės jau pateiktam siūlymui iki 2028 metų pratęsti dabar galiojančias sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau komiteto narių manymu, dabartiniai ribojimai yra nepakankami ir turėtų būti plečiami.

Nesibaigiant Rusijos karui Ukrainoje, konservatoriai teikė siūlymus suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams: jiems, kaip ir rusams, sustabdyti naujų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą, riboti vykimą į Baltarusiją ir Rusiją, leisti šių valstybių piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, riboti NT įsigijimą šalia strateginių objektų.

URK sutarė dabar šiems siūlymams nepritarti, nes pagal Sankcijų įstatymą Vyriausybė turi išskirtinę teisę inicijuoti galimus ribojimus, parlamentarai to daryti negali.

Tačiau, pasak URK pirmininko socialdemokrato Remigijaus Motuzo, Vyriausybės bus prašoma įvertinti minėtus konservatorių projektus ir pačiai parengti naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

„Mes jų (pasiūlymų – BNS) nenumariname“, – pabrėžė komiteto vadovas.

URK narys liberalas Arminas Lydeka taip pat akcentavo, kad gegužės 2 dieną baigs galioti kasmet pratęsiamos nacionalinės sankcijos, todėl būtina nestabdyti anksčiau pateikto projekto. Anot jo, tai neužkerta kelio vėliau papildyti sankcijų sąrašą.

„Geros idėjos, teisingos idėjos, reikia jas svarstyti ir priimti, bet to neįmanoma padaryti per Seimo narių pasiūlymus“, – tvirtino jis.

Konservatorius Audronius Ažubalis stebėjosi, kad Lietuva iki šiol skirtingai vertina atvykstančius Rusijos ir Baltarusijos piliečius, nors apklausos rodo, kad pastarieji yra už ryšių su Rusija palaikymą.

„Vieną kartą reikia susėsti ir pradėti kalbėti apie Baltarusijos keliamą pavojų Lietuvai“, – sakė parlamentaras.

Jo frakcijos kolega Mindaugas Lingė priminė vasarį britų leidinio „The Telegraph“ skelbtą publikaciją, kad Rusija gerą dešimtmetį Europoje šalia jautrių karinių ir civilinių objektų perka nekilnojamojo turto.

Publikacijoje remiamasi žvalgybos pareigūnais, kurie teigia, kad šie objektai gali būti panaudoti sabotažo kampanijoms, hibridiniam karui.

„Noriu priminti, kad jau ir dabar, Registrų centro duomenimis, nuo invazijos pradžios strateginių objektų teritorijose, praktiškai ant kai kurių poligonų sienų ribų, šalia oro uostų, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiai labai nedideliu atstumu turi įsigiję nekilnojamojo turto“, – sakė M. Lingė.

„Valstybės saugumo departamentas, užklausus jo, ar jie kaip nors kontroliuoja tą, jie atsakė, kad to daryti neįpareigoja įstatymas. Tai reiškia, tai yra nedaroma. Ir toliau to nedaryti būtų aplaidumas ir nusikalstamas aplaidumas nacionalinio saugumo požiūriu“, – teigė jis.

BNS rašė, kad kovo 12 dieną Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui iki 2028 metų pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Projekte siūlomas vienas naujas ribojimas – drausti transporto priemonėms iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų.

Užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė trečiadienį per UKR posėdį sakė, kad šis draudimas užkirstų kelią galimiems ES sankcijų pažeidimams.

„Naftos produktų importas iš Rusijos ir Baltarusijos yra draudžiamas pagal ES sankcijų reglamentus, tačiau pastebime tendenciją, kai trečiųjų šalių, ypač didžiosios transporto priemonės, įveža pilnus degalų bakus ir tada nusiurbiami tie degalai“, – teigė ji.

Pasak viceministrės, įvežamų degalų kiekį riboja ir Latvija, ir Lenkija.

Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuojama ribojamųjų priemonių, susijusių su draudimu iš Rusijos ar Baltarusijos įvažiuojančioms krovininėms transporto priemonėmis įvežti (importuoti) kurą standartiniuose kuro bakuose, kai juose kuro kiekis viršija 200 litrų.

Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje taikomas nuo 2023 metų.

Įstatymu siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Pagal jį nebepriimami Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti tiek nacionalines, tiek Šengeno vizas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Rusams nebeišduodami leidimai gyventi Lietuvoje, nebent jie turi galiojančią vizą arba leidimą gyventi ES valstybėje.

Į Lietuvą atvykstantiems Rusijos piliečiams su tam tikromis išimtimis taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, taip pat vertinama Baltarusijos piliečių atvykimo rizika.

Nebepriimami rusų ir baltarusių prašymai dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo, išskyrus atvejus, kai asmenys turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.

Įstatymas draudžia leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems rusams įsigyti nekilnojamojo turto.

Taip pat uždrausta abiejų šalių piliečiams įvežti ir išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas, importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Be to, nustatyta, jog Rusijos piliečiai neteks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyks į Rusiją arba Baltarusiją. Išimtis padaryta tik vežėjams ir tiems, kurie keliauja dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius