papildymai visame tekste

Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Siekiant, kad žmonės, kuriems kasdien reikalinga socialinė ir sveikatos priežiūra, ją ateityje gautų lengviau, šios paslaugos bus integruojamos ir teikiamos „vieno langelio“ principu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą, kuriuo numatoma įteisinti integruotą ilgalaikės priežiūros paslaugų (IPP) modelį.

„Iki šiol žmogus, kuriam reikalinga viena ar kita pagalba, susidurdavo su labai paprastomis kliūtimis, kuomet reikėdavo pagalbos prašyti iš skirtingų tarnybų. Jeigu reikalinga slauga, tai buvo Sveikatos apsaugos ministerijos jurisdikcija, jeigu tai buvo globa, socialinės paslaugos, tai buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jurisdikcija“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

„Su ta reforma, su kuria mes išeiname, mes sakome, kad turėtų būti vienas kreipimasis, vienas paslaugos vertinimas ir vienas paslaugos komplekto suteikimas“, – teigė ji.

I. Ruginienės pateiktais duomenimis, tokio pobūdžio paslaugų 2025 metais prireikė 54 tūkst. žmonių, anot jos, poreikis kasmet auga.

Be to, anot ministrės, bus ne tik paprasčiau gauti reikiamą pagalbą, tačiau bus išvengiama ir besidubliuojančių paslaugų.

Įstatymo projektą planuojama vėliausiai pateikti Seimui šių metų lapkritį, pokyčiai įsigaliotų nuo 2029 metų sausio.

„Pacientai išgyvena labai tokias, sakyčiau, reguliarias situacijas, kada kažkiek pabūna slaugoje, persikelia į globą, iš globos į slaugą. Ir tai nėra tiktai paslaugos pakeitimas, bet vertinimo sistema“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.

Projekte numatoma integruoti socialinės ir slaugos paslaugas visuose lygmenyse – žmogaus namuose, dienos centre ir stacionarioje įstaigoje.

Taip pat nustatyti tris ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį. Pagal nustatytą poreikį žmogui būtų skiriamos atitinkamos paslaugos.

Be to, ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų teikiamos pagal vienodą modelį: paslaugų teikėjui būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, o sveikatos priežiūros veiklai būtų taikomi atskiri licencijavimo reikalavimai.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, sujungus paslaugų teikimą, žmogus galės kreiptis į arčiausiai jo esantį specialistą.

„Gali būti, kad pirmas kontaktas bus su šeimos gydytoju arba slaugos ligoninėje, gaunant tam tikras paslaugas po tam tikro įvykio. Žmogus ten kreipiasi ir (...) tada vertinimas prasideda iš karto dėl abiejų paslaugų poreikio, – kalbėjo viceministrė. – Jeigu žmogus ateina į savivaldybę dėl socialinių paslaugų arba jo artimieji kreipiasi, ten iš karto pradedamas vertinimo poreikis pagal integruotą klausimyną. Taip pat bus sudaryta galimybė teikti prašymą dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų elektroniniu būdu.“

I. Ruginienės ir L. Kukuraičio teigimu, pertvarka leis tikslingiau paskirstyti specialistus ir resursus, atliepiant kompleksinius žmogaus poreikius, o ne pritaikant darbuotojus prie sistemos.

Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui būtų naudojamos keturių šaltinių lėšos: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir asmens mokėjimo lėšos. Savivaldybėms numatoma atskirai apskaityti ilgalaikei priežiūrai skiriamas lėšas ir kasmet jas perskaičiuoti atsižvelgiant į Finansų ministerijos skelbiamus ekonominius rodiklius.

Pokyčiai, anot sveikatos apsaugos viceministrės Editos Gudišauskienės, padės efektyviau spręsti eilių bei finansavimo klausimus ir užtikrins orų paslaugų suteikimą žmogui.

Be to, pasak viceministrės, šiuo metu dešimtyje savivaldybių vykdomas pilotinis projektas, leisiantis įvertinti siūlomos sistemos trūkumus ir juos ištaisyti.

2028 metais vyks Seimo rinkimai, tad 2029-aisiais, kuomet pradės veikti šis modelis, darbą perims nauja Vyriausybė. Savo ruožtu I. Ruginienė patikino, kad prisiimama visa atsakomybė paruošti ir įgyvendinti pokyčius.

„Mes prisiimame atsakomybę už šitą reformą ir iki 2029 metų, būtent mūsų darbo momentu, pagrindinį darbą mes atliksime ir jau pasiūlysime paslaugų modelį“, – užtikrino ji.

Autorė Karolina Ambrazaitytė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6a97ee122c63c8a7c08151b4

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius