Vilnius, vasario 28 d. (BNS). Sostinės meras Valdas Benkunskas prašo Statybos inspekcijos atsakymų, kodėl per ketverius metus nuo teismo sprendimo nepavyko nugriauti vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje.

Miesto vadovas šią savaitę išsiuntė inspekcijai laišką, kuriame kelia klausimus dėl užsitęsusių procedūrų, prašo informacijos, ar nebuvo vilkinami terminai, taip pat siekia gauti paaiškinimus, kokius teisės aktus reikėtų pakeisti, jog verslas pastatą galėtų nugriauti visuomeniniais pagrindais.

„Šie klausimai kyla ne tik man, bet ir vilniečiams, kuriuos piktina miesto centre stūksantis vaiduoklis, dvokiantis kremline smarve, – teigiama V. Benkunsko laiške Statybos inspekcijai, kurį matė BNS. – Tikiu, kad jeigu pradėtume kartu rimtai žiūrėti į šį klausimą, galėtume veikti greičiau ir nuveikti daugiau.“

Statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas BNS patvirtino, jog įstaiga gavo sostinės mero laišką ir į jį žada atsakyti.

Įšaldytas griovimas

Meras skaičiuoja, jog nuo teismo sprendimo nugriauti Maskvos namus praėjo daugiau nei tūkstantis dienų.

„Biurokratinės procedūros, susijusios su griovimo rangovo atrinkimu ir reikalavimų jam nustatymu, dėl nuolat kylančių teisminių ginčų niekur neveda ir statinio griovimas iš esmės yra įšaldytas. (...) Kaip Jūsų institucija vertina faktą, kad nuo teismo priimto sprendimo pavedant Maskvos namų nugriovimą Jums, praėjo jau daugiau nei 1170 dienų?“ – klausiama laiške.

Be to, V. Benkunskas prašo nurodyti, kokia šiuo metu yra situacija su naujo konkurso paskelbimu, kiek laiko gali trukti ginčai teisme.

BNS rašė, kad vienai iš neįvykusio Maskvos namų griovimo konkurso dalyvių – Vilniaus rajono statybos bendrovei „Regina ir Co“ – sausio pabaigoje teismui apskundus sprendimą pernai gruodį atmesti jos pasiūlymą, Statybos inspekcija kol kas neplanuoja skelbti naujo konkurso.

Inspekcija bylinėjosi ir su iš konkurso pašalinta įmone „Vilniaus BDT“, tačiau pastarosios skundas buvo atmestas. Pasak jos, būtent teisminiai ginčai lėtina pastato griovimą.

Statybų inspekcija paskutinę 2025 metų dieną pranešė, jog neišrinko Maskvos namų griovimo konkurso nugalėtojo. Anot inspekcijos, konkurse dalyvavo keturios bendrovės, trys iš jų neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, o dar viena laiku nepateikė dokumentų.

V. Benkunskui klausimų taip pat kelia, ar nebuvo pirmuosius dvejus metus vilkinamos procedūros, dirbtinai užkelti kvalifikacijos reikalavimai konkurso dalyviams.

Jis kartu prašo Statybos inspekcijos įvardyti, kokius teisės aktus reikėtų pakeisti, kad statybų įmonės galėtų Maskvos namus nugriauti visuomeniniais pagrindais.

„Šiuo atveju kyla klausimas, ar Aplinkos ministerija ir jai pavaldi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi politinės valios bendrauti su verslu, savivaldybe ir rasti išeitį, kaip operatyviai statinį nugriauti ir tam neeikvoti viešųjų finansų?“ – teigė V. Benkunskas.

Šių metų sausį V. Benkunskas kreipėsi į prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą vykdant teismo sprendimą nugriauti nebaigtą statyti pastatą. Meras prašo įvertinti, ar Statybos inspekcija nepiktnaudžiauja procedūromis, vilkindama terminus, taip pat ar pernai iš griovimo konkurso Statybos inspekcijos pašalinti visi dalyviai tikrai neturėjo reikalingų kvalifikacijų.

Ieško kitų būdų nugriauti pastatą, verslas žiūri pozityviai

Prasidėjus teisminiam ginčui su „Regina ir Co“, V. Benkunskas vasarį kreipėsi ir į statybų bendroves, kviesdamas kartu ieškoti būdų ir visuomeniniais pagrindais nugriauti iki šiol stovinčius Maskvos namus, išvengiant viešojo pirkimo biurokratijos.

Jis tą padaryti pasiūlė šešioms įmonėms, tai – „Gilesta“, „Naresta“, „YIT Lietuva“, „Tilsta“, „Hiltus“ ir „Eika Construction“.

Statybos inspekcijos atstovas R. Gorbačiovas BNS teigė, kad įstaiga šios mero iniciatyvos nekomentuos.

„Inspekcija nevertina viešų pareiškimų ar iniciatyvų. Mūsų tikslas – ne komentuoti pasisakymus, o įvykdyti teismo įpareigojimą. Tą nuosekliai ir darome, organizuodami neteisėtai pastatyto statinio nugriovimą teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė R. Gorbačiovas.

Jo teigimu, griovimo rangovas turi būti atrinktas pagal galiojančius teisės aktus.

„Kai procedūras organizuoja Statybos inspekcija, rangovas turi būti parinktas teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis viešųjų pirkimų procedūrų ir kvalifikacinių reikalavimų. Tai būtina siekiant užtikrinti darbų saugumą, skaidrumą ir atsakomybę“, – sakė Statybos inspekcijos atstovas.

Tuo metu statybų įmonės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis BNS teigė mero kvietimą vertinantis teigiamai, tačiau sakė kol kas negalintis atsakyti, ar teisiškai realu nugriauti pastatą visuomeniniais pagrindais, be viešojo pirkimo procedūrų.

„Maskvos namai tikrai yra didelis šašas ant mūsų gražios sostinės, mes ieškosime galimybių prisidėti prie mero idėjos įgyvendinimo. Kol kas atsakyti, ar realu tokiu keliu nugriauti pastatą, kaip tai galėtų vykti teisiškai, tikrai negalime, gilinamės į situaciją, analizuojame ir žiūrime, kokie sprendimai įmanomi. Bet tikiu, kad juos rasti įmanoma“, – sakė R. Paliulis.

Kartu R. Paliulis vertino, jog nei Maskvos namai, nei pastato vieta nereikalauja labai išskirtinių kvalifikacijų griovimo darbams atlikti.

„Gilestos“ vadovas taip pat teigė, jog jei vis tik pastatą būtų galima griauti tik viešojo pirkimo keliu, įmonė svarstytų jame dalyvauti.

Infrastruktūros statybos bei remonto grupės „Fegda grupė“ vadovas Gediminas Gribulis BNS sakė, jog jos valdoma įmonė „Tilsta“ dalyvautų iniciatyvoje. Jo teigimu, į tokias iniciatyvas žiūrima kaip į pilietinę pareigą.

„Maskvos namų griovimo projektas mums nėra tiesiog pastato nugriovimas, tai agresoriaus simbolio naikinimas demokratiją ir taiką vertinančioje visuomenėje“, – sakė G. Gribulis.

Anot „Fegda grupės“ vadovo, šiuo metu svarbiausia išsiaiškinti, ar institucijos bei teisės aktai leistų visuomeniniais pagrindais nugriauti pastatą, kokios įmonės dar planuotų prisijungti.

„Šiuo metu analizuojame techninius griovimo darbų įgyvendinimo aspektus, galimą projekto trukmę, techninį išpildymą bei galimus kaštus. Tačiau vienokia ar kitokia forma planuojame Maskvos namų pastato nugriovimo projekte dalyvauti“, – BNS teigė G. Gribulis.

BNS rašė, kad Maskvos namų idėja vystyta nuo 2004-ųjų, tuomečiam Rusijos sostinės merui Jurijui Lužkovui apsilankius Vilniuje, karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse. Tada nutarta panašų Vilniaus namų projektą vykdyti ir Maskvoje. 2008-aisiais Vilniaus savivaldybė išdavė statybos leidimą ir buvo pradėtos statybos, tačiau Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais Maskvos namų idėjos pamažu atsisakyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-ųjų gruodį pripažino savivaldybės išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigojo statytoją – viešąją įstaigą „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ gauti naują leidimą bei pagal jį pertvarkyti statinį.

Įstaigai to nepadarius, ji įpareigota pastatą nugriauti, o nevykdžius ir šio įpareigojimo, griovimą leista organizuoti Statybos inspekcijai. 2020-ųjų vasarį sprendimo vykdymą teismas pratęsė dvejiems metams, galutinis jo terminas suėjo 2022 metų spalį.

Autorė Algimantė Ambrulaitytė

[email protected], BNS Plius