Vilnius, liepos 3 d. (BNS). Paskirtajam premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius savo Vyriausybės sudėtį, politologai ministrų atrankoje įžvelgia lojalumo svarbą ir abejoja dalies kandidatų tinkamumu eiti pareigas.

„Atrodo, kad svarbiausias kriterijus formuojant Ministrų kabinetą – partinis lojalumas“, – BNS penktadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Palyginus su Ingos Ruginienės kabinetu, ministro kėdę užims penki nauji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) delegatai.

Vietoje Kristupo Vaitiekūno vadovauti Finansų ministerijai siūlomas Taurimas Valys, vietoje Vladislavo Kondratavičiaus Vidaus reikalų ministerijos vairą perimti turėtų Martynas Katelynas, kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę keistų Lukas Alsys, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę – jau anksčiau šias pareigas ėjusi I. Ruginienė.

Po koalicijos derybų Energetikos ministeriją atidavus demokratams ir perėmus Aplinkos ministeriją, į pastarosios vadovo poziciją teikiama Ieva Andriulaitytė.

Susisiekimo ministru ir toliau dirbs Juras Taminskas, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Nepaisant to, M. Sinkevičius akcentuoja, jog tai – naujas Ministrų kabinetas, o ne performuota senoji Vyriausybė.

Stebina Martyno Katelyno kandidatūra

„Dėl ankstesnių politinių pasirinkimų, partijų keitimo, patirties toje srityje neturėjimo daugiausia abejonių kelia kandidatas į vidaus reikalų ministrus“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Viešojoje erdvėje diskusijas sukėlė 2021 metų M. Katelyno feisbuko įrašas, kuriame jis kėlė klausimą, kuo Lietuvos tarnybų veiksmai skiriasi nuo Baltarusijos „Omon“, taip pat jo pažiūros žmogaus teisių klausimais.

Socialdemokratas į Seimą išrinktas vienmandatėje Dzūkijos apygardoje, kur antrajame ture surinkęs per 56 proc. rinkėjų balsų įveikė liberalą Juozą Baublį su daugiau nei 41 proc. rinkėjų palaikymu.

2019 metais su Lietuvos centro partijos sąrašu jis buvo išrinktas Varėnos rajono savivaldybės tarybą, o 2023 metais su LSDP sąrašu į ją perrinktas. 2020–2022 metais politikas priklausė Nacionaliniam susivienijimui, su kuriuo 2020-aisiais siekė parlamentaro mandato, bet nepateko į Seimą.

M. Katelynas yra įgijęs chemiko išsilavinimą, 2017–2023 metais dirbo Krikščioniškosios kultūros institute, 2019–2020 metais buvo Seimo nario padėjėjas.

Kita vertus, R. Vilpišauskas pabrėžė, kad Ministrų kabinete bus ir savo vertę darbais įrodžiusių politikų. Anot VU TSPMI profesoriaus, prie tokių galima priskirti demokratų kandidatą į energetikos ministrus Luką Savicką, darbus tęsiančius Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijų vadovus.

„Šiek tiek keista matyti Ingą Ruginienę grįžtant į ministrės poziciją. Čia tarsi atsidėkojama, kad ji sutiko pabūti premjere, kai niekas iš kitų nesiryžo imtis tos atsakomybės“, – pastebėjo politologas.

Socdemus laiko nepasiruošusiais valdyti šalį

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga labiausiai abejojo finansų ministro pasirinkimu.

„Sunku pasakyti, bet vargu ar naujasis Ministrų kabinetas yra kompetentingesnis už praėjusį, vien tik pažvelkim į finansų ministrą. Galbūt tai yra artimesni ministrui pirmininkui žmonės, bet tai nereiškia, kad tai yra kompetentingesni žmonės ir geriau išmanantys tą sritį“, – BNS sakė politologas.

Po LSDP pergalės 2024-ųjų Seimo rinkimuose XXI Vyriausybė bus trečioji. Pirmąją formavo tuometinis partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, antrąją – premjerės pareigas paliekanti I. Ruginienė.

S. Spurgos teigimu, tai liudija, jog daugiausia mandatų turinti partija buvo nepasiruošusi perimti valdžios vairo.

„Socialdemokratai gavo visas kortas į rankas, kad galėtų sėkmingai dirbti, bet per kadenciją jau du kartus yra perkrautas ir sutrikdytas darbas daugelio sričių“, – tikino MRU docentas.

Pasak jo, prireiks nemažai laiko, kol naujieji ministrai suburs komandas ir pradės realius darbus.

„Kodėl buvo pakeisti kai kurie socialdemokratų ministrai, mes nežinome priežasčių. Ar dėl to, kad buvę ministrai blogai dirbo, ar čia yra užgaida. Man sunku įsivaizduoti, kad tai yra teigiama praktika be jokių motyvų pakeisti ministrą“, – teigė S. Spurga.

„Šito kabineto kompetencijoms turime kelti kur kas aukštesnius reikalavimus, kadangi jiems liko vos dveji metai, todėl užimti postą turi žmonės, jau žinantys situaciją, nes (...) susipažinti su sudėtingais klausimais reikia pusmečio, o ką jau kalbėti apie visus kitus klausimus“, – pridūrė jis.

Ministrų kabineto sudėtis turi būti pateikta kartu su Vyriausybės programa. Ją tvirtins Seimas ir po šio proceso naujoji Vyriausybė pradės darbą. Planuojama, kad tai įvyks per artimiausias savaites.

Naujoji Vyriausybė formuojama po valdančiosios koalicijos pertvarkos. Dabartinė dauguma iš socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“ turi 75 balsus Seime.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius