papildymai visame tekste, atnaujinta ketvirta pastraipa antrame skyrelyje

Stokholmas, rugsėjo 17 d. (AFP-AP-BNS). Švedijos parlamento rinkimus laimėjo kairiųjų blokas, vadovaujamas Magdalenos Andersson (Magdelenos Anderson) Socialdemokratų partijos, ketvirtadienį, suskaičiavus paskutinius balsus, pranešė rinkimų institucija.

Keturios kairiojo bloko partijos 349 vietų parlamente iškovojo trijų vietų daugumą prieš dabartinio ministro pirmininko Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) dešiniųjų aljansą, kuriam priklauso ir prieš imigraciją nusistatę Švedijos demokratai.

Švedijos rinkimų komisija pranešė, kad per sekmadienį vykusius rinkimus keturios opozicinės partijos laimėjo 176 vietas, o keturios partijos, sudarančios kadenciją baigiančią konservatorių vadovaujamą vyriausybę arba ją remiančios, gavo 173 vietas.

Abi stovyklas 10,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje skiria vos 50 tūkst. balsų.

Iš pradžių opozicijos turėta nedidelė persvara buvo neaiški, tačiau ji pasitvirtino suskaičiavus išankstinio balsavimo metu atiduotus balsus – įskaitant balsus iš užsienio, – kurie rinkimų dieną dar nebuvo pasiekę rinkimų apylinkių.

Visgi opozicija stipriai susiskaldžiusi dėl ideologinių skirtumų, tad bus išbandyti M. Andersson derybiniai įgūdžiai ir meistriškumas siekiant suvienyti bloką, kurį sudaro socialdemokratai, Kairiųjų partija, Žaliųjų partija ir Centro partija.

59 metų politikė, kuri 2021–2022 metais buvo pirmoji moteris Švedijos premjero kėdėje, o prieš tai septynerius metus ėjo finansų ministrės pareigas, yra žinoma kaip užsispyrusi technokratė, pasižyminti tiesiu ir konkrečiu stiliumi.

Derybos gali užsitęsti kelias savaites, o jei M. Andersson nepavyktų, U. Kristerssonas lauktų savo eilės, kad pabandytų suformuoti savo daugumą.

Po 2022 metų rinkimų vyriausybei suformuoti prireikė 37 dienų – daug mažiau nei 2018 metais, kai tam prireikė 134 dienų.

M. Andersson ypač reikės rasti būdą, kaip suderinti socialistinės Kairiųjų partijos ir liberalios Centro partijos skirtumus.

Centro partija pareiškė, kad prieštaraus vyriausybei, kurioje ministrų postus gautų Kairiųjų partija, nors pastaroji to reikalauja.

M. Andersson anksčiau atmetė vyriausybės su Kairiųjų partija galimybę, tačiau siekia valdyti su jų parama parlamente.

Sekmadienio rinkimų naktį M. Andersson jau pareiškė, kad jei rezultatas išliks toks pat, „Švedija turės naują vyriausybę“.

Centristų vaidmuo

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas), vadovaujantis vienai iš nedaugelio kairiųjų vyriausybių Europoje, pasveikino šią pergalę.

„Švedijos rinkimus laimėjo socialdemokratai. Po ketverių metų dešiniųjų vyriausybės, dirbusios kartu su kraštutiniais dešiniaisiais, švedai vėl remia gerovės valstybę, socialinį teisingumą ir žaliąją darbotvarkę“, – socialiniame tinkle „X“ rašė P. Sanchezas.

Parlamentas dėl naujo ministro pirmininko gali balsuoti anksčiausiai rugsėjo 29 dieną.

U. Kristerssonas ketvirtadienį paskelbė apie atsistatydinimą, o tai leis parlamento pirmininkui pradėti derybas su partijų lyderiais, kad paskirtų vieną iš jų – šiuo atveju M. Andersson – suformuoti vyriausybę.

U. Kristerssonas rinkimų naktį pareiškė, kad gerbs M. Andersson bandymus suformuoti vyriausybę, tačiau palinkėjo jai sėkmės, atsižvelgdamas į jos kairiojo bloko pasidalijimą.

Jis teigė esąs pasirengęs išnagrinėti galimybes rasti daugumą tarp „nesocialistinių“ partijų.

Manoma, kad jis nori prisivilioti Centro partiją, kuri anksčiau priklausė dešiniajam blokui, nors ji griežtai prieštarauja vyriausybei, kurioje būtų Švedijos demokratai.

Centro partijos lyderė Elisabeth Thand Ringqvist (Elisabet Tand Ringkvist) rinkimų naktį pabrėžė, kad politinė jėga „aiškiai davė suprasti, jog į rinkimus einame remdamiesi tuo, kad ekstremistai neturėtų dominuoti vyriausybėje“.

Ketvirtadienį AFP susisiekus su U. Kristerssono atstovu spaudai, šis nurodė, kad šiuo metu jokių viešų pareiškimų neplanuojama.

Socialdemokratai, valdę šią Skandinavijos šalį didžiąją XX amžiaus dalį ir išliekantys didžiausia Švedijos partija, taip pat, atrodo, pasiekė prasčiausią rezultatą per daugiau nei šimtmetį, surinkę 28 proc. balsų.

Dideliam netikėtumui, prieš imigraciją nusistatę Švedijos demokratai, į parlamentą patekę 2010 metais, pirmą kartą prarado paramą ir surinko 17,5 proc. balsų – trimis procentiniais punktais mažiau nei 2022 metais.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius