Vilnius, balandžio 7 d. (BNS). Taivaną pasiekė Lietuvos pateiktas veiksmų planas, kuriame numatomos prioritetinės ekonominės veiklos sritys ir potencialūs projektai, galintys padidinti bendradarbiavimą.

„Užsienio reikalų ministerija gavo bendradarbiavimo dokumento projektą iš Lietuvos pusės. Ministerija šiuo metu jį nagrinėja, (...) mums reikia šiek tiek laiko kruopščiam apsvarstymui“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė ministerijos Europos reikalų departamento vadovas Huang Chun-yao (Huang Čunjao).

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS konkrečių plano detalių, grįsdama darbinio dokumento pobūdžiu, nenurodė, tačiau patikino, kad jame pagrindinis dėmesys skiriamas tvarių ekonominių ryšių kūrimui, kurie prisidėtų prie šalies aukštųjų technologijų sektorių plėtros.

Anot Huang Chun-yao, didžioji dalis dokumento turinio buvo aptarta ir suderinta.

Apie veiksmų planą dėl galimų Taivano investicijų šalyje praėjusią savaitę užsiminusi prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tikino, kad Taipėjui su juo sutikus būtų galima priimti „daug daugiau iš taivaniečių, negu yra dabar“.

Ekonominių ryšių su Taivanu proveržio tikėtasi dar 2021 metais, kai Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė, tačiau pastaruoju metu Lietuvos pareigūnai kalba, jog Taipėjus investavo nepakankamai.

Huang Chun-yao teigimu, pasinaudojant įvairiais mechanizmais Taivanas per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje įgyvendino tris didelius investicinius projektus finansinių technologijų, biotechnologijų ir lazerių srityse, kurių bendra vertė siekė per 16,8 mln. eurų.

„Be to, esame suteikę paskolų abiejų šalių įmonėms investuoti, vykdyti veiklą ar prekybą Lietuvoje – iš viso aštuoniais atvejais, kurių bendra paskolų suma siekia 21 mln. eurų“, – tikino jis.

Pasak ministerijos atstovo, auga ir dvišalė prekyba.

„2025 metais mūsų importas iš Lietuvos sudarė apie 60 mln. JAV dolerių (51,8 mln. eurų), o tai yra 63,47 proc. daugiau nei 2024 metais. Tais pačiais 2025 metais mūsų eksportas į Lietuvą sudarė 105 mln. JAV dolerių (90,7 mln. eurų), o tai yra 13,6 proc. daugiau nei 2024 metais“, – teigė Huang Chun-yao.

„Šie skaičiai rodo, kad nuolat skatiname abiejų šalių investicijas ir prekybą, o rezultatai pamažu tampa matomi“, – pridūrė jis.

Taivaniečių atstovybės atidarymu piktinosi Kinija, dėl ko galiausiai tarp abiejų šalių nebeliko diplomatinio atstovavimo, buvo susitraukusi prekyba.

Kinija Taivaną laiko savo teritorija ir žada kažkuriuo metu ateityje salą susigrąžinti, net jeigu tam prireiks panaudoti jėgą. Kitoms šalims mezgant ryšius su Taipėjumi, Pekinas vis primena, kad tą daryti galima tik laikantis „vienos Kinijos“ politikos.

Premjerės Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje yra įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.

Ji pati ne kartą yra sakiusi nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda kovo pabaigoje sakė, kad atstovybės Lietuvoje pavadinimo klausimas buvo išspręstas dar tada, kai pati atstovybė buvo atidaryta, o jeigu tema dėl pavadinimo keitimo būtų keliama dabar, kiltų rizika, jog įstaigos Vilniuje neliktų apskritai.

„Dėl skirtingų nuomonių, išsakytų Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija komentarų neturi. Dedame visas pastangas, kad skatintume dvišalius santykius“, – teigė Huang Chun-yao.

Kovą paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa parodė, jog šeši iš dešimties šalies gyventojų palaiko atstovybės vardo keitimą.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius