Užsieniečių įdarbinimo kvota verslui per maža, ekspertas ragina samdyti kvalifikuotus žmones BNS Tema

Vilnius, lapkričio 20 d. (BNS). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant jau antrus metus iš eilės 2027-aisiais kiek sumažinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotą, kai kurie verslo atstovai linkę to pernelyg nesureikšminti, tačiau ketina derėtis su valstybe dėl didesnės kvotos. Be to, jie įspėja, jog dėl to gali brangti statybos ar kitos paslaugos.
„Investuotojų forumo“ ekonomistas Adomas Klimantas sako, kad iš esmės nekintantis kvotos dydis verslui reiškia geresnes galimybes prognozuoti veiklą, bei siūlo daugiau dėmesio skirti aukštos pridėtinės vertės darbuotojų pritraukimui.
Tuo metu Lietuvos statybos konfederacijos (LSK) prezidentas Dalius Gedvilas mano, kad mažinant kvotą gali brangti statybos.
„Linava“ norėtų kur kas didesnės kvotos dalį jos numatant vairuotojams, o jų įdarbinimo ribojimas gali turėti neigiamų pasekmių krovinių vežėjų paslaugų eksportui.
Užsieniečių įdarbinimas keturis mėnesius paralyžiuotas
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas ministerijos siūlymo sumažinti kvotą keliais šimtais imigrantų BNS sako nevertinantis kaip „labai drastiško“.
„Mes matėme ir daug drąsesnių pasiūlymų prieš kelis mėnesius iš Seimo narių kai kurių, kurie siūlė dvigubai mažesnę kvotą nustatinėti. (...) Dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su savo siūlymu, sakyčiau, taip visai gan racionaliai pateikė matymą“, – BNS teigė P. Drižas.
Tačiau, anot jo, nebuvo atsižvelgta į tai, jog visa šių metų kvota buvo išnaudota jau rugsėjį, ir prognozuoja, kad kitąmet ji gali išsekti dar greičiau.
„Faktiškai keturis mėnesius paralyžiuotas užsieniečių darbinimas, tai susikaupė turbūt nemažas skaičius žmonių, kurie dabar laukia savo eilės, ir kai tik bus patvirtinta nauja kvota, jie puls registruotis į Migracijos departamentą, teikti prašymus“, – BNS penktadienį sakė P. Drižas.
„Mes turėsime nemažą tikrai bangą trečiųjų šalių žmonių, atvykstančių darbo pagrindu į Lietuvą. Tai reiškia, kad dabar siūloma kvota hipotetiškai gali pasibaigti 2027 metais greičiau nei rugsėjį“, – pridūrė jis.
Pasak P. Drižo, TTLA dar vertins ir teiks savo pastabas dėl siūlymo – net ir 24,4 tūkst. darbo vietų skaičius, anot jo, yra per mažas: „Kvotos dydis yra vienas pagrindinių transporto sektoriaus veiklos elementų.“
„Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos kitų šalių transporto įmonės yra priklausomos nuo darbuotojų kiekio (...). Pats svarbiausias dalykas šiandien transporte yra žmogiškieji ištekliai. Todėl tas kvotos skaičius, net vertinant šimtais, jis yra labai rimtas, todėl mes kiekvieną šimtą skaičiuojame ir derėsimės su valstybe ir teiksime savo argumentus, kad tas skaičius būtų didesnis“, – BNS aiškino P. Drižas.
Kaip spalį rašė BNS, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir TTLA skaičiavo, kad neužpildytos darbo vietos šaliai šiemet gali kainuoti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2027 metais – apie 550 mln. eurų.
Pasak TTLA generalinio sekretoriaus, jei įdarbinimo kvota kitąmet baigsis metų viduryje, šie praradimai gali būti dar didesni: „Tie skaičiavimai lieka aktualūs ir sprendimų priėmėjams dabar klausimas – ar mes darysime tą patį ir kitais metais?“
Savo ruožtu Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pranešė siūlanti kitąmet nustatyti ne mažesnę kaip 35 tūkst. kvotą, ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų numatant tarptautinio krovinių vežimo vairuotojams.
Asociacijos teigimu, vairuotojų įdarbinimo ribojimas gali turėti neigiamų pasekmių transporto paslaugų eksportui, Lietuvos įmonių konkurencingumui ir valstybės biudžeto pajamoms.
„Šiandien Vyriausybė ieško galimybių, kaip užtikrinti didesnes valstybės biudžeto pajamas ir finansuoti augančius valstybės poreikius. Tačiau papildomų pajamų galima siekti ne tik didinant mokesčius ar įvedant naujus. Ne mažiau svarbu sudaryti sąlygas Lietuvos verslui dirbti, augti, didinti eksportą ir kurti didesnę pridėtinę vertę. Kuo daugiau Lietuvos įmonės uždirbs ir kuo daugiau ekonominės veiklos bus vykdoma mūsų šalyje, tuo didesnės gali būti ir valstybės biudžeto pajamos“, – pranešime teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis.
„Investuotojų forumo“ atstovas: beveik nesikeičianti kvota – ir stabilumas
„Investuotojų forumo“ ekonomistas Adomas Klimantas sako, kad beveik nesikeičianti užsieniečių įdarbinimo kvota verslui siunčia stabilumo signalą.
„Trumpojoje perspektyvoje iš esmės nesikeičianti kvota yra geras prognozuojamumo signalas, nes žiūrint į priekį verslas, nesvarbu, ar tai būtų transporto, ar tai būtų statybų, ar tai būtų kažkoks aukštos pridėtinės vertės sektorius, jam svarbu yra prognozuojamumas. Jeigu jis mato, jog artimiausius (metus – BNS) akivaizdu, kad jau tendencija yra tokia, kvota nesikeičia, daugiau mažiau stovi ties 24 tūkst., tai irgi leidžia prognozuoti į priekį savo sprendimus (...) Tada ir automatizacijos sprendimai, galbūt įmonių iškėlimo dalies veiklos į užsienį sprendimai gali būti priiminėjami su gana geru ateities prognozavimu“, – BNS kalbėjo A. Klimantas.
Ekonomistas argumentavo, kad užsieniečiai duoda nemažos naudos valstybei per mokesčius, kita vertus, jie atsiveža šeimas, kurių išlaikymas kainuoja valstybės biudžetui ir ilgainiui tokia darbo imigracija gali tapti nuostolinga.
„Dabartinis migracijos sąstatas įneša kiekvienais metais 600 milijonų eurų grynųjų pajamų į biudžetą. Dėl to, kad vienas migrantas vidutiniškai suneša apie 10 tūkst. pliuso (eurų pajamų – BNS), tai kainuoja biudžetui per visokias sveikatos paslaugas ir panašiai apie 6 tūkst. eurų. Padauginus iš daugmaž užsieniečių skaičiaus, kurie dirba pagal tuos laikinus leidimus, mes turim apie 600 milijonų eurų pliuso į biudžetą. Tai tikrai yra daug ir tai yra naudinga“, – sakė jis.
„Bet reikia suprast paprastą dalyką, kad šitie žmonės kol kas atvyko tiktai dirbti. Kai mes kalbam apie tai, kad galim įdarbinti vis daugiau žmonių, mes turim vis labiau į priekį modeliuoti, jog tie žmonės, atvykę čia, vis daugiau pasilieka ir prasideda šeimų susijungimo tendencijos, kas yra Europoje gana dažnas dalykas, ir Lietuvoje mes irgi po truputį tą matom“, – kalbėjo „Investuotojų forumo“ ekonomistas.
Pasak A. Klimanto, jei migracijos tendencijos nekistų, o šeimų susijungimo mastas Lietuvoje panašėtų į likusios Europos, Lietuvos biudžetui po trejų metų imigracija taptų nuostolinga, nes atvykusiems šeimos nariams valstybė skirtų daugiau pinigų nei į biudžetą įneša dirbantis asmuo.
„Įsivaizduokim – atvyksta imigranto partneris arba partnerė ir kartu su vienu vaiku. Iš karto jau tos šeimos fiskalinis įnašas į biudžetą tampa neigiamas, nes vaikas biudžetui kainuoja beveik tiek pat, kiek du dirbantieji užsieniečiai žemesnės pridėtinės vertės sferoje“, – aiškino analitikas.
Anot jo, verslas, šiuo metu aršiai kovojantis už kvotos didinimą, turėtų svarstyti galimybę dalį veiklos perkelti į pigesnės darbo jėgos šalis, o ten uždirbtą pelną investuoti Lietuvoje į aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimą.
„Jeigu mes norim tapti turtinga valstybe, tai kažkuri dalis mūsų eksporto, kuris remiasi tiktai tuo, kad mes esam pigios darbo jėgos šalimi, turės persikelti į kitas pigesnes darbo jėgos šalis. Tai yra nuostabiai geras dalykas, nes tai leis kad ir tam pačiam transportui dar didesnius pelnus uždirbti, tarkim, dalį veiklos perkėlus į kokią nors Rumuniją ir tada Lietuvoje juos reinvestuoti į tas darbo vietas, kurios tikrai yra aukštos pridėtinės vertės“, – aiškino ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad ne visi Lietuvos verslo sektoriai suinteresuoti didesne kvota. A. Klimanto manymu, didesnė dalis viešų diskusijų turėtų būti skirta tam, kaip pritraukti aukštos pridėtinės vertės darbuotojų.
„Iš to, ką girdim viešai, iš tų diskusijų (...) dėmesio tiems vadinamiems talentams, aukštos pridėtinės vertės specialistams, mes iš esmės nematome jokio. Jeigu pasižiūrėsim į tą migracijos sąstatą, (...) tiktai 4 proc. jo sudaro aukštos pridėtinės vertės specialistai. (...) Absoliuti dauguma pas mus atvykstančių užsieniečių yra žemesnės pridėtinės vertės specialistai“, – kalbėjo A. Klimantas.
A. Klimanto teigimu, Lietuvai siekiant tapti turtinga valstybe, žemesnės ir aukštesnės pridėtinės vertės specialistų iš užsienio skaičius turi būti apylygis.
„Mes turim ir aukštosios pramonės sričių, ir dronų gamintojų, ir lazerių pramonėje atstovų, kurie visi susiduria su tom pačiom problemom – kad protingų, išsilavinusių ekspertų, specialistų trūksta“, – BNS sakė ekonomistas.
Statybos gali brangti, bus iššūkių
Tuo metu LSK prezidentas D. Gedvilas BNS teigė, kad mažinant užsieniečių įdarbinimo kvotą rangovams gali tekti samdyti subrangovų iš kaimyninių valstybių, kurie atsivežtų darbo jėgos, dėl to brangtų statybos.
Pasak jo, nors trečiųjų šalių piliečiams darbo vizos baigiasi skirtingu metu, todėl staigaus pokyčio rinkoje nebus, darbuotojų mažėjimas jausis palaipsniui ir kels iššūkių jau pasirašytas sutartis turintiems rangovams.
„Akivaizdu, kad rangovai, kurie yra pasirašę sutartis, turi nustatytus terminus, per kiek (laiko – BNS) turi įgyvendinti objekto statybą, jie turės tam tikrų iššūkių, jeigu daliai darbuotojų pasibaigs vizų galiojimas. Tokiu atveju rangovas spręs, kaip įgyvendinti projektą laiku ir neabejotinai ieškos subrangovų iš kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Latvijos, bet klausimas tada, ar jis įsiteks į suplanuotą sąmatą“, – BNS aiškino D. Gedvilas.
„Iššūkių bus, bet, manau, nebus tokia smūginė banga, kad nuo rytojaus sustoja visos statybos. Įtampa gali kilti palaipsniui, statybininkai ieškos subrangovų iš kaimyninių valstybių, bet, aišku, ta subranga kainuos brangiau ir, matyt, rinkoje pasikoreguos kainos“, – pridūrė jis.
Anot D. Gedvilo, įtampa darbo rinkoje buvo jaučiama jau šiemet, nes karinės infrastruktūros objektuose negali dirbti trečiųjų šalių piliečiai – ten sukoncentruota didelė dalis Lietuvos darbuotojų, o civiliniuose projektuose dirba daug užsieniečių.
Visgi jis pabrėžė, kad prisikviesti subrangovų iš kaimyninių šalių nebus lengva, nes ten taip pat trūksta statybininkų.
„Šią savaitę grįžau iš konferencijos Lenkijoje, ten su Lenkijos statybos konfederacija teko pasikalbėti. Pas juos irgi jauni žmonės neskuba rinktis inžinerinės, statybininko profesijos, tad trūkumas statybos darbo rinkoje Lenkijoje taip pat jaučiamas. Manau, kad ne taip lengva bus prisikviesti iš kaimynų, kad atvyktų statybininkai, o jeigu jau pasiseks prisikviesti, reikės mokėti daugiau, negu šiandien mokame piliečiams iš trečiųjų šalių. Tai pabrangimas, matyt, bus“, – teigė D. Gedvilas.
Jo vertinimu, dėl to užsakovams ir rangovams gali tekti peržiūrėti naujų ar neseniai pradėtų projektų sąmatas. Pasak LSK prezidento, situaciją sunkina ir tai, kad dalis rangovų užsakymais jau yra apsirūpinę pusmečiui ar metams į priekį, o jų pelningumo maržos yra itin mažos.
„Bus tikrai iššūkis, kaip už sutartą kainą įgyvendinti tuos projektus, nes dėl kuro, darbo jėgos brangimo jau dabar matome, kad pagrindinių didžiausių rangovų pelningumas tesiekia 2,1 proc. – tai labai mažai. Rezervų rangovai nelabai turi, nebent naftos produktai ir energetiniai ištekliai pradėtų pigti, tuomet atsirastų galimybė mokėti darbuotojams daugiau, bet kol kas to niekas nemato“, – BNS teigė LSK prezidentas.
BNS rašė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsieniečių įdarbinimo kvotą ketina sumažinti keliais šimtais imigrantų – siūloma, kad 2027 metais įmonės iš trečiųjų šalių galėtų atsivežti 24,4 tūkst. naujų darbuotojų. Šiemet kvota siekia 24,7 tūkst.
Kvotos dydis per metus negali būti didesnis negu 1,4 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų.
Migracijos departamento lapkričio duomenimis, galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje turi beveik 234 tūkst. užsieniečių, daugiausia tarp jų yra Ukrainos piliečiai.
Autoriai: Evelina Paškovskytė, Lukas Oželis, Algimantė Ambrulaitytė
Redaktorė Roma Pakėnienė
[email protected], Verslo naujienų skyrius