Vilnius, vasario 25 d. (BNS). Iš padidintų mokesčių sudaryto Valstybės gynybos fondo sąmatos didžioji dalis atiteks kariuomenės divizijos ir karinės infrastruktūros vystymui, o kiek daugiau nei dešimtadalis – karinio mobilumo projektams.

Valdantieji teigia, kad tai įrodo, jog smarkiai išaugęs gynybos biudžetas nėra nukreipiamas „trinkelėms“ ar tik menamos dvigubos paskirties projektams, skirtingai nei nuogąstavo kritikai.

Vyriausybės nutarimo projektas su Valstybės gynybos fondo sąmata registruotas praėjusią savaitę. Šiemet padidinus mokesčius, fondas sieks rekordinę sumą – 710,5 mln. eurų.

Vis dėlto opozicija išlieka skeptiška ir kelia klausimą, ar dalis asignavimų infrastruktūrai nemažina „grynųjų“ išlaidų krašto apsaugai.

„Realūs dvigubos paskirties“ projektai

2026 metų Valstybės gynybos fondas sudaro apie 15 proc. viso gynybos biudžeto.

Jis buvo sukurtas prieš kelerius metus kaip garantija, kad lėšos dar tada iš valdančiųjų konservatorių iniciatyva padidintų mokesčių tikrai atiteks krašto apsaugai. Šiemet fondas smarkiai augo po socialdemokratų iniciatyva priimtos mokesčių pertvarkos.

Tvirtinant 2026 metų rekordinį 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio gynybos biudžetą, opozicija ir kiti valdžios kritikai nuogąstavo, kad reikšminga minimo fondo dalis nebus nukreipta tiesiogiai gynybos poreikiams.

Nuogąstavimai argumentuoti tuo, kad fondą skirsto ne Krašto apsaugos ministerija savo nuožiūra, o visa Vyriausybė.

Taip pat teigta, kad valdantieji gali pasinaudoti pernai NATO lygiu sutarta liberalesne tvarka, leidžiančia tiesioginiams gynybos poreikiams skirti 3,5 proc. ekonomikos dydžio, o 1,5 proc. BVP – su krašto apsauga susijusiems projektams, pavyzdžiui, kariniam mobilumui.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pernai sakė matantis rizikų, kad Valstybės gynybos fondas virs „asfaltavimo fondu“.

Tačiau sąmatos projektas rodo, kad kariniam mobilumui iš minėto fondo tenkanti suma bus panaši kaip 2025 metais, nors paties fondo dydis auga beveik tris kartus.

Vyriausybės nutarimo projektą dėl fondo lėšų paskirstymo registravusi Krašto apsaugos ministerija siūlo karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros projektams skirti 87 mln. eurų. Pernai tam skirta 90 mln. eurų.

Šiuos asignavimus valdysianti Susisiekimo ministerija šią savaitę BNS nurodė, kad Valstybės gynybos fondo lėšomis svarstoma finansuoti karinės technikos krovos aikštelės Palemone įrengimą, alternatyvaus Suvalkų koridoriaus kelių ir tiltų infrastruktūros įrengimą, naujos geležinkelio jungties į Rūdninkų poligoną bei geležinkelio tilto per Juostos upę statybas, kelių aplink Pabradės poligoną tiesimą ir kitus projektus.

Anot ministerijos, bendras investicijų į dvigubos paskirties transporto infrastruktūros projektus poreikis siekia daugiau nei 400 mln. eurų, todėl juos svarstoma finansuoti 2026–2028 metais. Dalis iš minimų projektų jau pradėti pernai.

„Šių metų darbų apimtys paaiškės po Vyriausybės priimtų sprendimų dėl šiųmečių asignavimų“, – BNS nurodė ministerija.

Ji teigė su Krašto apsaugos ministerija suderinusi, kuriuos projektus iš Valstybės gynybos fondo lėšų finansuoti.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas BNS patvirtino tą patį.

„Turime finansuoti realius dvigubos paskirties, o ne menamus projektus, nes prie dvigubos paskirties projekto norint galima pritempti viską“, – sakė politikas.

Ginčas dėl prioritetų

Opozicija sako, kad nors skiriamas finansavimas transporto infrastruktūrai nesiskiria nuo ankstesnių metų skaičių, resursai šiuo metu turėtų būti skiriami kitur – pirmiausia kariuomenės divizijos vystymui ir oro gynybai. R. Kaunas atkerta, kad lėšų reikia ir kariuomenei, ir mobilumui, o prioritetus įrodo finansavimo visoms sritims dydis.

Didžioji dalis – beveik 505 mln. eurų – Valstybės gynybos fondo lėšų bus skiriama kariuomenės divizijai vystyti.

Vokietijos brigadai priimti skirtai infrastruktūrai numatyta 49 mln. eurų, kontrmobilumo priemonėms – beveik 35 mln. eurų, panaši suma – civilinei saugai.

Pernai skirstant Valstybės gynybos fondo lėšas, daugiau pinigų teko kontrmobilumui, kur kas mažiau – divizijai, Vokietijos brigadai ir civilinei saugai.

Buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad šiuo metu gynybai skiriamo finansavimo objektyviai dar nepakanka Valstybės gynimo tarybos (VGT) suplanuotiems kariniams pajėgumams visiškai išvystyti.

„Bet koks Valstybės gynybos fondo lėšų vidinis apkramtymas nėra valstybės interesas – lėšų gynybai truks dar labiau“, – BNS sakė G. Skaistė.

Anot buvusios finansų ministrės, 87 mln. eurų kariniam mobilumui iš Valstybės gynybos fondo „nėra kažkokia dramatiška suma“, tačiau ji vis tiek mažina grynas išlaidas krašto apsaugai.

Ministras R. Kaunas pripažįsta, kad pinigų ginkluotųjų pajėgų plėtrai trūksta, bet pabrėžia, jog gera transporto infrastruktūra reikalinga pačiai kariuomenei.

„Kiekviena karinė technika, kuri yra neskraidanti, turi atvykti į tam tikrą tašką, ar tai būtų karinė bazė, ar poligonas, ar kitas objektas. Ši technika turi atvykti keliais, viadukais ir geležinkeliais, todėl infrastruktūra yra lygiai tiek pat svarbi valstybės apginamumui, kaip ir technika“, – BNS sakė ministras.

„Pagal skiriamas sumas aiškiai matome, kad prioritetas yra divizijai, oro gynybai ir tikrai karinei jėgai, bet visiškai nekreipti dėmesio į karinį mobilumą negalime“, – pridūrė jis.

„Jeigu 4–5 proc. BVP gynybos biudžetą būtume turėję prieš ketverius–penkerius metus, tai turėtume ir stipresnę oro gynybą, ir diviziją, ir kitus klausimus galėtume spręsti paprasčiau. Deja, taip nėra“, – kalbėjo socialdemokratas, turėdamas galvoje 2020–2024 metus, kai valdžioje buvo konservatoriai.

Praėjusių metų pradžioje skaičiuojant gynybos biudžeto santykį su BVP, iš šio rodiklio buvo išimtos Valstybės gynybos fondo lėšos civilinei saugai ir kariniam mobilumui (tiek, kiek tų lėšų atiteko Susisiekimo ministerijai).

Taip galiausiai laikyta, kad 2025-ųjų gynybos biudžetas siekė 4,03 proc. BVP.

NATO sąjungininkams praėjusių metų viduryje Hagoje sutarus liberaliau traktuoti gynybos išlaidas, į šių metų krašto apsaugos biudžetą įtrauktos visos minimos lėšos, o asignavimų suma pasiekė 5,38 proc. BVP.

BNS skaičiavimais, be minėtų lėšų kariniam mobilumui ir civilinei saugai šių metų gynybos biudžetas siektų 5,24 proc. ekonomikos dydžio.

Valstybės gynimo taryba 2025-ųjų pradžioje nusprendė krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti mažiausiai 5 proc. BVP.

Nedidelė dalis – ir savivaldybėms

Dar viena nedidelė dalis gynybos biudžeto atiteks savivaldybėms, kuriose jau egzistuoja arba dar planuojama steigti karinius poligonus.

Socialinei ir inžinerinei tokių savivaldybių infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. gynybos biudžeto, tai yra keliasdešimt milijonų eurų per metus.

Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto dar bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus.

Pasak R. Kauno, su poligonus priimančiomis savivaldybėmis dabar deramasi, kokius projektus finansuotų valstybė.

„Savivaldybės turės plačias galimybes rinktis tuos projektus, bet kaip ministerija, mes vis tiek sakome, kad tie projektai kaip nors įsipaišytų į gynybos kontekstą“, – BNS sakė ministras.

Anot jo, derybos su savivaldybėmis bus baigtos per kelias artimiausias savaites, su kiekviena jų bus pasirašomos sutartys.

Šiemet gynybai iš viso skirta 4,8 mlrd. eurų.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius