Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS). Jungtinėms Valstijoms pradėjus kampaniją prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) ir raginant sąjungininkus trauktis iš jo jurisdikcijos, Lietuva su kitomis ES šalimis derina vieningą poziciją, o šalies politikai ir pareigūnai abejoja, kad Vašingtonas privers Vilnių rinktis: trauktis iš Romos statuto ar pamiršti JAV karių dislokavimą šalyje.

Liepos viduryje inicijuotą diplomatinį ir politinį spaudimą prieš Hagos teismą Amerika grindžia pastarojo „nepateisinama grėsme JAV suverenumui“.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) nuomonės straipsnyje „The Wall Street Journal“ teigė sunkiai įsivaizduojantis pasaulį, kuriame „JAV kariai, policijos pareigūnai, pasienio patruliai ir išrinkti vadovai galėtų būti nutempti prieš tarptautinį teismą, teisiami teisėjų iš atsitiktinių pasaulio šalių ir įkalinti tūkstančius mylių nuo Amerikos“.

Siekdamas apriboti šios tarptautinės organizacijos galias, Romos statutui nepriklausantis Vašingtonas žada kreiptis į užsienio valstybes, ypač „besinaudojančias JAV saugumo garantijomis“, ragindamas jas pasitraukti iš TBT arba atmesti „tariamą TBT teisę persekioti Amerikos pareigūnus ir karius“.

Šių ir kitų žingsnių JAV ėmėsi kelis pastaruosius mėnesius tęsiantis karinei kampanijai prieš Iraną. Ją amerikiečiai vykdo kartu su Izraeliu, kurio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) TBT yra išdavęs arešto orderį dėl karo Gazos Ruože.

Santykiai tarp JAV ir Hagoje įsikūrusio teismo suaižėję dar nuo pirmosios Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos, o kai kuriems TBT teisėjams jau taikomos JAV sankcijos.

Vašingtoną pykdo tai, jog Hagos teismas, nors faktiškai įšaldė, formaliai taip ir neuždarė tyrimų dėl JAV karių bei CŽA galimai vykdytų kankinimų ir karo nusikaltimų Afganistane bei slaptuose kalėjimuose Europoje.

Nei Izraelis, nei JAV nėra ratifikavusios Romos statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT.

Susisiekė ir su Vilniumi

Lietuva tokio JAV kreipimosi jau sulaukė ir šiuo metu derina bendrą poziciją su kitomis ES šalimis.

„Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, gavo JAV parengtą neoficialų dokumentą dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir jį nagrinėja. Europos Sąjungos lygiu vyksta koordinacija, siekiant vieningos pozicijos dialoge su JAV dėl teismo ateities, remiantis tarptautinės teisės principais“, – teigiama BNS perduotame Užsienio reikalų ministerijos (URM) komentare.

Pasak ministerijos, ES remia TBT ir jį įsteigusio Romos statuto sistemos „universalumą, vientisumą ir visapusišką įgyvendinimą“.

URM teigimu, Hagos teismas Lietuvai yra svarbus pirmiausia dėl tiriamų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste, taip pat dėl Vilniaus prašymu pradėto Minsko režimo nusikaltimų, nukreiptų prieš savo opozicijos atstovus Lietuvoje, tyrimo.

Pastaraisiais mėnesiais Vašingtonui peržiūrint pajėgų buvimą Europoje, Vilnius stengiasi neužkliūti už akių ir būti lojalus partneris.

Paklaustas, ar Lietuvos ir sąjungininkų pozicija dėl TBT gali tapti kliūtimi JAV kariams sugrįžti į Lietuvą, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigė, kad Lietuva iš JAV nėra sulaukusi pareiškimų, kad šie klausimai galėtų būti siejami.

„Tai yra visiškai skirtingi klausimai, nes karių buvimas – tai saugumas, kuris svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, ir JAV. Mes neturėtume čia kažkaip labai kol kas aiškiai tos pozicijos formuluoti, nes mes neturėjome ir dvišalės diskusijos su amerikiečiais, ko, pavyzdžiui, dvišališkai jie iš mūsų tikrai pageidautų“, – BNS kalbėjo patarėjas.

„Klausimas (dėl TBT – BNS) yra gana sudėtingas, nes čia yra labai svarbi ir ES pozicija. (...) Mes turime įsiklausyti, įvertinti JAV poziciją ir turėtume žiūrėti, kuo galėtume būti naudingi. Bet vėlgi, mes laikomės ir bendros Europos Sąjungos pozicijos“, – pridūrė jis.

Pasak D. Matulionio, susitarimuose su Vašingtonu nustatyti Vilniaus įsipareigojimai jokių kitų valstybių ar organizacijų jurisdikcijai neperduoti Lietuvoje tarnaujančių JAV karių.

„Šiuo atveju tarsi yra tam tikra aiški garantija“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

Mano, kad JAV supras

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas sako, kad su JAV reikia kalbėtis ir paaiškinti, kodėl Lietuvai yra naudinga būti Romos statuto šalimi ir kodėl šalies situacija su TBT yra kitokia nei JAV.

„Visada su partneriais reikia diskutuoti ir paaiškinti, kodėl buvimas (TBT – BNS) Lietuvai yra svarbus skirtingai, sakykime, negu kitoms valstybėms ar pačioms Jungtinėms Valstijoms, – BNS teigė parlamentaras. – Manau, kad JAV suprastų.“

Pasak R. Motuzo, ir anksčiau yra buvę panašių situacijų, pavyzdžiui, amerikiečių pareigūnams domintis Lietuvos santykiais su Baltarusija.

„Buvo paaiškinta situacija ir mes jokio spaudimo tikrai nepatyrėme niekada“, – kalbėjo politikas.

Jis antrino D. Matulioniui, kad Hagos teismo ir JAV suteikiamų saugumo garantijų klausimai – per daug skirtingi, kad Vašingtonas juos suplaktų į vieną.

„Saugumas yra prioritetas, tai nėra vien Lietuvos reikalas, tai yra ir apskritai NATO reikalas, ir taip pat Jungtinių Valstijų, kurios yra suinteresuotos NATO vienybe, Aljanso stiprybe, Baltijos šalių, Lenkijos, rytinių valstybių sienų saugumu“, – teigė URK pirmininkas.

Opozicinių konservatorių atstovas Žygimantas Pavilionis taip pat pritarė minčiai, jog tolesnis Lietuvos priklausymas Romos statutui savaime nereiškia, jog Vilnius neteks JAV paramos.

„Bet tai yra signalas, kad tas status quo su Amerika nėra duotybė. Tie geri santykiai, jeigu mes nešoksime aukščiau bambos, ilgainiui sumažės“, – BNS teigė Ž. Pavilionis.

Anot konservatoriaus, Lietuva „turi verstis per galvą“, vystyti naujas iniciatyvas, kad išlaikytų Jungtinių Valstijų dėmesį.

„Mes nebeturime savo kraujo atstovų Kongrese. (...) Turime ieškoti formatų, ekonominių, kitokių projektų, kurie suinteresuotų amerikiečius. Galbūt tai gali būti naujos karybos milžiniškas projektas, susijęs su dronais, antidronais, jūrų dronais, tai, kas amerikiečius suviliotų. (...) Tačiau nemanau, kad sprendimas atsitraukti nuo tarptautinių organizacijų, kurios gina tarptautinę tvarką, būtų mums naudingas strategiškai“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Galbūt turime sugalvoti kažkokį rimtą ekonominį projektą. Mūsų prezidentės (Dalios – BNS) Grybauskaitės laiku tai buvo, pavyzdžiui, suskystintųjų dujų terminalas. Galbūt turime žymiai rimčiau žiūrėti į Amerikos susidomėjimą Arktimi?“ – svarstė parlamentaras.

Pasirinkimas tarp JAV ir Europos

Savo ruožtu Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius, politologas Linas Kojala sako, jog amerikiečių pozicija dėl TBT nėra nauja, nes Jungtinės Valstijos „visada buvo skeptiškos šio teismo atžvilgiu ir niekada neratifikavo susitarimo“.

„Kažką panašaus į tą komplikuotą santykį su Europos šalių požiūriu į teismą mes matėme prieš pat NATO plėtrą, kurios dalimi buvo ir Lietuva. Tuo metu irgi JAV gana aštriai reikalavo iš Europos šalių, kad jos darytų išimtis ir prisiimtų įsipareigojimus, kurie gintų JAV interesus galimoje konfrontacijoje su šio teismo jurisdikcija“, – BNS teigė politologas.

„Kartu (dabartinė situacija – BNS) šiek tiek ir skiriasi, nes tuometinė diskusija orientavosi į teismo jurisdikcijos apribojimą JAV veikimo lauke, o dabar yra atvirai kalbama apie paties teismo sugriovimą arba visišką sunaikinimą, kuris dargi vyksta kontekste, kai pats teismas išgyvena vidines krizes“, – aiškino jis.

L. Kojala svarstė, kad dabartinėje situacijoje Lietuvos lūkestis turėtų būti situacijos deeskalacija.

„(Lietuva turi – BNS) tikėtis kartu, kad ši situacija deeskaluosis, turbūt tai būtų pagrindinis siekis, ir tokiu atveju tokios tiesioginės sankirtos tarp JAV saugumo garantijų ir to principo, kuris yra labai svarbus, aišku, tokioms valstybėms kaip Lietuva, kad tarptautinė teisė turi būti saugoma, kad būtina turėti instrumentus, kurie neleidžia diktatoriams jaustis nebaudžiamiems“, – kalbėjo GSSC vadovas.

Paklaustas, ar situacija gali dar labiau aštrėti, L. Kojala teigė, kad tai priklausys nuo JAV intereso tiesiogiai įgyvendinti M. Rubio įgarsintą JAV administracijos poziciją.

Priešingai nei politikai, jis neatmetė tikimybės, jog JAV peržiūrint karių buvimą Europoje, pozicija dėl TBT gali tapti argumentu, renkantis jų dislokacijos vietą.

„Tai yra procesas, vykstantis Pentagone, kuris tęsis, dar tikėtina, kelis mėnesius, kurio dalimi bus įvairūs politiniai svarstymai, įskaitant potencialiai ir šią diskusiją“, – teigė jis.

„Jeigu keisis amerikiečių karių skaičius Europoje ir bus permąstoma, kur jie turėtų būti dislokuojami arba kur perkeliami, net ir tokie argumentai netikėtai gali tapti gana svarbūs. Aišku, Lietuva norės, kad būtent šis aspektas nebūtų pats svarbiausias ir daug labiau būtų koncentruojamasi į, pavyzdžiui, gynybos išlaidų lygį, įsipareigojimus NATO ir panašiai“, – sakė politologas.

2002 metais įsteigtas TBT yra atsakingas už sunkiausių pasaulyje nusikaltimų vykdytojų persekiojimą, kai valstybės neturi noro ar galimybių to padaryti pačios.

Lietuva prie Romos statuto prisijungė 2003 metais, šiuo metu Romos statutą yra ratifikavusios 125 pasaulio valstybės.

Čadas ir Venesuela neseniai paskelbė apie savo pasitraukimą iš TBT.

Autoriai: Vakaris Vingilis, Vilmantas Venckūnas

Redaktorius Augustas Stankevičius

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius