papildymai visame tekste

Vilnius, vasario 23 d. (BNS). Vengrijai ketinant blokuoti naujausias ES sankcijas Rusijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Bendrija negali tapti Budapešto įkaite.

„Negalime tapti įkaitais vienos valstybės (...). Jeigu kitos šalys šiek tiek kelia konkrečius klausimus, susijusius su jų įmonių tolesne veikla, tai mes turime Vengriją, kuri iš principo tiesiog blokuoja ir tiek“, – pirmadienį prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį LRT sakė ministras.

Vengrų premjeras Viktoras Orbanas sekmadienį pareiškė, kad Budapeštas sankcijas blokuos, jei Ukraina neatidarys pagrindinio naftotiekio, kuriuo tiekiama nafta į šalį.

Ukrainos institucijos teigia, kad naftotiekis „Družba“, einantis iš Rusijos per jos teritoriją į Slovakiją ir Vengriją, buvo uždarytas po to, kai sausį per Rusijos ataką jam buvo padaryta žala.

K. Budrio teigimu, naftotiekis nėra užblokuotas, o pažeistas Rusijos pajėgų, todėl šiuo metu – remontuojamas.

Jis taip pat tikino, kad Pietų Europos šalys ne kartą siūlė įvairias alternatyvas, kaip Vengrijai užtikrinti naftos tiekimą.

„Vengrijai tas netinka. Nori savo rusiškos naftos, kas yra pigu, faina, gal skaniau kvepia ji negu kad kita nafta, ir tiek. Aš čia matau daug politikos“, – kalbėjo ministras.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, artimiausiu laikotarpiu ES turėtų ieškoti spaudimo priemonių, kurios galėtų pasireikšti per finansavimą, Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) programos lėšas ir būtent taip siekti kompromiso.

„Ilgesniu laikotarpiu, aš manau, kad mes turėtume spręsti, ar mūsų tikrai reikia 27-ių (ES narių priimti sprendimus – BNS). (...) Mums reikia tokių (narių – BNS), kur mes vieningai matytume grėsmių paveikslą. Ir akivaizdu, kad mes jo čia nematome, man tai yra pamatinis klausimas. Ar čia tikrai mes visi turim būt Europos Sąjungoje drauge? Jeigu nepatinka, susiraskit kitą organizaciją“, – sakė jis.

Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo karą Ukrainoje, beveik visos Europos šalys gerokai sumažino arba visiškai nutraukė Rusijos energijos importą. Tačiau Vengrija – ES ir NATO narė – išlaikė ir net padidino rusiškos naftos ir dujų tiekimą.

Vasario pradžioje ES pasiūlė naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas į bankininkystės ir energetikos sektorius. Tai būtų 20-asis sankcijų paketas nuo 2022 metų vasarį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Europos Komisija (EK) taip pat planuoja uždrausti visų staklių ir radijo įrangos eksportą į šalis, kuriose kyla didelė rizika, kad šie gaminiai bus reeksportuojami į Rusiją.

Pasak K. Budrio, kaip būna dažniausiai, Vilniaus nuomone – sankcijos per menkos.

„Tikėjomės, kad bus (Rusijos branduolinės energetikos agentūra – BNS) „Rosatom“, (...) kad bus (Rusijos naftos milžinė – BNS) „Lukoil“, (...) tikėjomės, kad bus ambicingesnis finansų sektoriaus sankcionavimas, yra ilgas sąrašas“, – teigė jis.

Budapeštas dėl jau minėtų priežasčių taip pat grasina vetuoti ES 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai.

K. Budrio teigimu, Vengrija, turėdama įrankius, jais manipuliuoja. Vis tik ministras vylėsi, jog EK ras argumentų palenkti Budapeštą.

„Šiek tiek pastumi, šiek tiek kažką tai duodi, bet mes šitą turgų turime uždaryti. Ir čia yra visų didelis lūkestis, nes jeigu kiekvieną sprendimą priimti reikės kažkokias morkas dalinti kiekvienam už tai, kad dėl bendrų saugumo interesų pritartų, tai kam mums tokia Europos Sąjunga reikalinga?“ – sakė jis.

Autorius Paulius Perminas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius