Vilnius, birželio 29 d. (BNS). Vilniaus katedros požemiuose rastos karališkosios insignijos konservuojamos ir restauruojamos, o karališkasis skeptras jau eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje, BNS informavo Bažnytinio paveldo muziejus.

Anot jo, pirmiausia į restauratorių rankas pateko reikšmingiausi ir brangiausi daiktai – valdovų insignijos. Kiti dar laukia savo eilės saugyklose.

Vieną iš karalienės Barboros Radvilaitės insignijų – karališkąjį skeptrą – jau galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančioje parodoje „Karalienė, karalystė ir jausmai“.

Tai pirmoji viešai rodoma vertybė – restauratoriams pateikus ekspertizės išvadą, kad skeptro būklė stabili, nuspręsta paskolinti jį parodai.

Specialistų teigimu, pernai gruodį Vilniaus katedros požemyje, slėptuvėje, rastų vertybių būklė nėra gera: ilgą laiką jos pragulėjo drėgmėje, mikrogrybų ir bakterijų prisodrintoje aplinkoje, sudėtos į geležinę dėžutę, suvyniotos į laikraščius.

„Geriausiai išlikę iš tauriųjų metalų padaryti dirbiniai. Dirbiniams smarkiai pakenkė laikraščių mikrobiologinė pažaida ir dėžutės rūdys: jie aplipę supelijusio, sutrūnijusio laikraščio atplaišomis, geležies rūdimis, šios ne tik tvirtai prilipo prie dirbinių paviršių, bet ir paskatino jų nykimą“, – tvirtinama muziejaus komentare.

Specialistai, apžiūrėję radinius, konstatavo deformacijas, gilią metalų koroziją ir jos sąlygotas dėmes, lokalius patamsėjimus, atsisluoksniavimus, išgraužas, vageles, įdubimus, įtrūkimus, oksiduotų vario ir sidabro metalų junginių sankaupas.

Šiuo metu atliekami istoriniai ir technologiniai radinių tyrimai, sudaromas restauravimo darbų eiliškumas, restauravimo programos.

„Tuo pačiu metu atliekami prevencinio konservavimo darbai: radiniai saugomi tinkamo muziejinio klimato patalpoje, dezinfekuojami ir apvalomi šalinant sunykusį popierių, tinko ir cemento trupinius, kitus nešvarumus“, – BNS nurodė muziejus.

„Vyksta lėtas ir sudėtingas procesas, kurio neįmanoma nei paskubinti, nei galutinai įvertinti finansiškai“, – pridūrė jis.

Planuojama, kad visas katedros požemiuose rastas vertybes bus galima pamatyti 2026 metų vasarą numatomoje surengti parodoje.

Joje ketinama papasakoti Vilniaus katedros lobyno slėpimo ir atradimų istoriją – nuo 1931-ųjų rudens, kai po potvynio vykdant katedros avarinės būklės likvidavimo darbus rasta valdovų palaidojimo kripta, iki 2024 metų atradimų.

Tai pat bus prisiminta, kaip 1939-aisiais, prasidedant Antrajam pasauliniam karui, lobyno vertybės paslėptos navoje ir požemiuose, kaip 1985 metais atrasta dalis vertybių ir šis atradimas nuslėptas nuo sovietų valdžios.

Šiemet kaip tik sukako 40 metų nuo Vilniaus katedros lobyno atradimo – 1985 metų kovo 23 dieną, vykstant ventiliacijos įrengimo darbams, rastos Antrojo pasaulinio karo pradžioje slėptuvėje užmūrytos katedros vertybės.

Šiame radinyje trūko karališkųjų insignijų, kurios buvo aptiktos su valdovų palaidojimais 1931 metais, ir Šv. Kazimiero koplyčią puošusių sidabro plakečių.

2024 metų gruodžio 16 dieną katedros požemiuose atverta antroji slaptavietė. Joje buvo išsaugotos Lietuvos ir Lenkijos valdovų įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.

Šalia insignijų rastos šešios sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių; kelios vyskupų insignijos.

Tarp radinių buvo ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos epitafinė plokštelė.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius