Vilnius, vasario 23 d. (BNS). Opozicinių demokratų vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad jeigu partijos lyderis Saulius Skvernelis būtų Seimo pirmininkas arba premjeras, būtų pasitraukęs iš pareigų, prokurorams nusprendus apklausti jį kaip specialųjį liudytoją.

Taip politikas kalbėjo po to, kai S. Skvernelis paskelbė liekantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku, nepaisant suteikto statuso ir jo namuose bei kabinete Seime atliktų kratų tiriant galimą korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.

„Jeigu šiandien Saulius Skvernelis būtų buvęs ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas, netgi ministras, aš net neabejoju, kad jis būtų padėjęs pareiškimą ir pasitraukęs iš pareigų“, – interviu BNS pirmadienį sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, visi demokratų valdybos nariai pareiškė pasitikėjimą S. Skverneliu, o toliau partija sprendimus priiminės vadovaudamiesi faktais. Pats demokratų lyderis pirmadienį kartojo nepadaręs nieko neteisėto.

Anot V. Sinkevičiaus, partijos pirmininkas nėra išrinktas rinkimuose, todėl pasitikėjimą arba nepasitikėjimą juo turi reikšti partiečiai, o ne visuomenė. Jis pridūrė, kad demokratai nenori „mėtytis žmonėmis“ po kiekvieno užduoto klausimo, o prokurorai gali klysti.

Asmuo kaip specialusis liudytojas apklausiamas, kai teisėsauga domisi jo paties veiksmais, tačiau turimų duomenų pateikti įtarimus dėl jo veiksmų nėra arba to neįmanoma padaryti dėl asmens turimos teisinės neliečiamybės. Pagal Konstituciją, Seimo nariai baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik gavus Seimo leidimą.

Demokratas, buvęs Seimo narys Vytautas Bakas pirmadienį po partijos valdybos posėdžio pranešė palikęs partiją, argumentuodamas, kad S. Skverneliui likus pirmininku politinė jėga neišlaikė testo deklaruotoms vertybėms.

V. Sinkevičius tvirtino, kad V. Bakas jau kurį laiką nebuvo aktyvus partijos narys ir buvo nusivylęs vieta Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše per 2024 metų Seimo rinkimus.

– Gal pradžiai galėtumėte papasakoti, kaip atrodė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos posėdis. Buvo punktas aptarti politinę situaciją, bet suprantu, kad tokio klausimo dėl nepasitikėjimo pirmininku partiečiai nekėlė. Tai buvo paties Sauliaus Skvernelio apsisprendimas likti?

– Tai buvo planinė valdyba, skirta savivaldos rinkimams ir pasitvirtinti tvarkas, kurias mes, beje, sėkmingai ir pasitvirtinome. O be jokios abejonės, negalima buvo ignoruoti to klausimo, susijusio su Sauliumi Skverneliu ir atliekamu tyrimu. Jis buvo įtrauktas kaip papildomas, paskutiniu momentu, kad padarytume tą aptarimą. Neturiu pranešti kokių nors naujovių, siurprizų, nes bendruomenė kaip palaikė pirmininką, taip ir palaiko. Faktinių aplinkybių naujų neatsirado. Sauliui Skverneliui jokie kaltinimai nėra pareikšti. Partijos pozicija išlieka nuosekli – nulinė tolerancija korupcijai. O kas liečia patį Saulių Skvernelį ir tas aplinkybes, kurias tikrina dabar prokuratūra atlikdama tyrimą, jis taip pat pasakė labai aiškiai: jis su teisėsauga bendradarbiaus ir į klausimus atsakys. Po apklausos jo netgi statusas pasikeitė – jis nebėra specialusis liudytojas.

– Čia patikslinsime, kad specialusis liudytojas kaip statusas galioja vienai apklausai. Tai tą turite omenyje?

– Taip.

– Minite nulinę toleranciją korupcijai, tai kaip sprendimas likti partijos pirmininkui, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas korupcijos byloje, atitinka nulinę korupcijos toleranciją?

– Šiuo atveju jokie kaltinimai nėra pateikti. Prokuroras pats spaudos konferencijoje labai aiškiai įvardijo, kad tikrinamos aplinkybės yra labai plačiame tyrime ir nėra susijusios su politikų veiksmais. Mes tikrai gerbiame institucijų darbą ir aš tikiu, kad jos atliks šį tyrimą objektyviai. Mūsų interesas, kad tai vyktų kuo greičiau, bet turbūt tai yra neįmanoma ir tai visiškai nepriklauso nuo Sauliaus Skvernelio. Bet mes turime likti prie to fakto, kad jokie kaltinimai nėra pateikti, jokie įtarimai nėra pateikti. Pasakyti, kad tai prasilenkia su ta nuline tolerancija korupcijai – taip pat neįmanoma.

– Kovo 10-ą prasidės Seimo sesija ir, kaip žinia, Seimo nariai turi teisinę neliečiamybę, kol parlamentas jos nepanaikino. Ar jūs tos kovo 10-osios laukiate kaip ant parako statinės?

– Tikrai ne. Mes ruošiamės Seimo sesijai. Akivaizdu, kad valstybėje yra daug iššūkių, pradedant galų gale Kapčiamiesčio bendruomene, kuriai akivaizdu, kad trūko dėmesio. Man labai keista, kai premjerė randa penkias dienas praleisti Milane, bet nesusitikti su Kapčiamiesčio bendruomene, kur, man atrodo, reikia būtent vyriausybinio požiūrio, kur ne vienas krašto apsaugos ministras turi atsakyti į klausimus, bet Vyriausybė bendrai. Lygiai tas pats dėl šildymo sąskaitų, kur žmonės šokiruoti buvo. Aš nieko negirdžiu, kas būtų daroma dėl kitos žiemos. Mes nekalbame apie energetinį efektyvumą, kur Europos Sąjungoje mes atrodome vieni prasčiausių. Galų gale stringame su renovacija. Savivaldoje girdėjau iš energetikos ministro priemonę dėl katilų atnaujinimo, bet ar tai iš tiesų padės sumažinti gyventojams sąskaitas kitą žiemą, nes šiai jau reikėjo pasiruošti. Mes ruošiamės visiškai normaliai Seimo sesijai. O tyrimui jokios įtakos mes neturime. Esame šį klausimą atsakę – jeigu prokurorė kreiptųsi dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo, jei to reikėtų, mes palaikytume jos kreipimąsi.

– O ar jūs pats esate sau atsakęs į klausimą, ką darytumėte kaip partija, jei kalbėtume apie pasitikėjimą pirmininku?

– Mes nenorime užbėgti jokiems scenarijams už akių, nes o kas bus, jeigu nieko nebus? Ar kas nors ateis ir atsiprašys Sauliaus Skvernelio? Turbūt ne, o politikui žala automatiškai yra padaryta, nes dalis visuomenės tave jau  nuteisė. Tai nebėkime už akių jokiems įvykiams, likime prie faktinių aplinkybių, nes kiekviena byla yra skirtinga. Čia netgi tarp pono (Kazio – BNS) Starkevičiaus ir Sauliaus Skvernelio neįmanoma dėti lygybės ženklo, nes yra visiškai kitas santykis su tarnyba, su tuo pačiu žemės ūkiu. Mes turime sulaukti tolesnės komunikacijos iš prokuratūros ir nuo to atsispirti. Dabar bet koks mūsų kalbėjimas gali būti traktuojamas kaip spaudimas institucijoms, o aš mažiausiai to norėčiau.

– Tarnybinis santykis skiriasi Kazio Starkevičiaus su Augalininkystės tarnyba ir Sauliaus Skvernelio, bet kito santykio juk mes nežinome – ar buvo asmeninis, ar kitoks. Jūs žinote gal?

– Čia klausimas pačiam Sauliui Skverneliui, bet patarėja dirbo su Sauliumi Skverneliu dešimt mėnesių Seime. Tai tas dalykiškas santykis ir buvo. Akivaizdu, kokią pamoką ateičiai mes visi turime išmokti – žmonės, dirbantys politinio pasitikėjimo komandoje, negali eiti jokių kitų papildomų pareigų. Kad ir kaip sudėtinga būtų, reikia ieškoti sprendimo, nes iš to vėliau gali kilti interesų konfliktai.

– Šito ir norėjau paklausti. Turite omenyje situaciją, kai Agnė Silickienė buvo ir tarnybos darbuotoja, ir Sauliaus Skvernelio patarėja?

– Taip.

– Tuo metu jums nekilo klausimas, kodėl taip yra?

– Aš net to nežinojau. Kiekvienas Seimo narys turi savo politinio pasitikėjimo komandą. Yra keli žmonės, kurie bendresni, gal labiau į frakcijos darbą gilinasi. Bet realiai žmonės turi vienmandates ir tu tikrai nežinai, kas pas ką dirba ir ar turi papildomų veiklų. Tai yra visiškai asmeninis susitarimas su pačiu Seimo nariu, partija čia tikrai neįsitraukia. Akivaizdu, kad ateityje turėsime pagalvoti apie didesnę kontrolę arba bent jau patys Seimo nariai, kad pasižiūrėtų ir įvertintų tą artimiausią aplinką.

– Tai jūs nežinojote, kad Agnė Silickienė buvo ir Augalininkystės tarnybos darbuotoja, ir Sauliaus Skvernelio patarėja?

– Ne, aš nežinojau.

– Ji nebuvo arti partijos?

– Nebuvo. Girdėjau daug (teiginių – BNS), kad čia vos ne dešinioji Skvernelio ranka – tikrai ne, bent jau partijos formate tikrai ne. Aš nežinojau, bet abejoju, ar ir kiti kolegos žinojo.

– Kaip atrodė valdybos posėdis? Ką jame sakė Saulius Skvernelis? Klausiu, nes Saulius Skvernelis su mumis pastarosiomis savaitėmis nelabai kalba, bet turbūt kalba su jumis.

– Jis labai atvirai pasidalijo ta situacija, pasidalijo savo žmogiška jausena. Pagrindinis klausimas ir intriga buvo (...) kaip jis pats jaučiasi – ar jis gali eiti pirmininko pareigas. Tai jis pasidalijo jausena, kas yra įvykę, kokie procesiniai veiksmai byloje įvykę. Tiesa sakant, iš pasisakiusiųjų buvo išsakytas tik palaikymas.

– Neatsirado nė vieno, kuris pasakytų, kad pirmininkas turėtų kitaip elgtis?

– Ne, neatsirado. Manau, tai susiję su tuo, kad pirmininkui nepareikšti įtarimai. Iš to, ką girdėjome iš prokuroro, ta „politinio palankumo“ formuluotė – turbūt mes tik ateityje sužinosime, ką tai iš tiesų reiškia. Tai irgi tam tikras precedentas, nesame jos girdėję anksčiau. Šiuo atveju žmonės nesupranta iki galo ir tada lieka daug vietos interpretacijai.

– O Saulius Skvernelis ar supranta?

– Man atrodo, jis yra pasakęs, kad gerbia institucijų darbą, bet ar galima buvo pasielgti kitaip, vietoj kratų įvykdyti poėmius, tai jis būtų pats atnešęs tuos telefonus ir kompiuterius aplinkybių nustatymui, bet vėlgi institucijos pasirenka metodus, kaip atlieka tyrimą, kad jį padarytų kuo greičiau. Mes turime gerbti tuos pasirinkimus, kokie jie bebūtų mums nepatogūs kaip politikams, kurių pagrindinis turtas yra reputacija.

– S. Skvernelis matė ir kratos orderį, ir prokuroro nutarimą apklausti jį specialiuoju liudytoju, galiausiai buvo apklaustas, todėl turbūt akivaizdu, kad žino informacijos apie šį tyrimą daugiau negu kratų dieną. Ar jis pasidalijo su jumis detalėmis?

– Ne. Jis pasirašė, kad negali kalbėti apie bylą. Mums žinoma tiek pat, kiek ir jums, tiesa sakant, mes daugiau sužinome iš jūsų.

– Ar Vytautas Bakas yra demokratų valdyboje?

– Ne.

– Ar jums naujiena, kad Vytautas Bakas pasitraukė iš partijos?

– Naujiena, bet kad tai visiškai mane nustebintų – ne. Vytautas Bakas jau einant į Seimo rinkimus, aš manau, buvo nusivylęs savo vieta reitinge, jis buvo labai smarkiai atsitraukęs nuo partijos, o po Seimo rinkimų apskritai iš tokios aktyvios rolės buvo pasitraukęs. Partija yra bendruomenė, čia kiekvienas laukiamas, visada gaila, kai žmonės išeina. Bet tai yra atvira bendruomenė – vieni ateina, kiti išeina. Faktas tas, kad šiandien daugiau atėjo narių į demokratus, negu išėjo.

– Čia nuo kada?

– Per tas pastarąsias dvi savaites. Mes specialiai pasižiūrėjome šiandienos valdybai. Ar galima iš to daryti toli siekiančias išvadas? Aš nemanau, tiesiog yra tokia situacija.

– V. Bako išėjimas gal svarbesnis nei naujo žmogaus atėjimas?

– Kiekvienas žmogus partijai yra svarbus tiek, kiek jis gali duoti. Politinė partija – tai žmonės, labai dažnu atveju aukojantys savo laisvą laiką dėl bendrų idėjų, dėl tikėjimo vienu ar kitu lyderiu, dėl kokių nors idealų, dėl noro padaryti pokytį savo bendruomenėje. Partijoje turime tris tūkstančius narių, bet toli gražu ne trys tūkstančiai narių gali tapti Seimo nariais ir taip toliau. Tai šiuo atveju kiekvienas aktyvus narys yra svarbus. Taip, Vytautas buvo Seimo narys, aktyvus Seimo narys, turėjo vardą visuomenėje, bet jis iš aktyvios politikos jau kurį laiką buvo pasitraukęs.

– Jeigu jums buvo naujiena, ką pasakiau dėl V. Bako, tai aš jums paskaitysiu argumentus, kuriuos jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Jis sako tą padaręs dėl to, kad partija neišlaikė testo deklaruotoms vertybėms ir jam akivaizdu, kad moralios politikos principai šiuo metu nebėra sprendimus lemianti gairė, o veikiau deklaratyvus programos punktas. Turint omenyje, ką pats sakėte apie jo nedalyvavimą aktyvioje partijos veikloje ir nusivylimą tuo, kad jis nebuvo aukštai sąraše Seimo rinkimuose, ar manote, kad šitas jo teiginys yra nenuoširdus?

– Aš nenorėčiau buvusio kolegos kaltinti nenuoširdumu. Tai yra jo pasirinkimas. Kiekvienas pasirenkame laiką, kada išeiti. Jis pasirinko būtent šiandien, bet jau kurį laiką jis nebuvo aktyvus partijos narys, ir tai buvo tikrai gerokai prieš tai, kas įvyko prieš dvi savaites (...). Manau, kad tai susiję su tam tikrais pasirinkimais. Dabar turbūt jis tas duris užvėrė ilgesniam laikui. Aš nenoriu sakyti amžinai, nes gyvenimas keičiasi ir žmonės į partijas išeina, grįžta, tai...

– Kaip jums atrodo, kokią žinią partija siunčia savo rinkėjams arba tiems, kurie svarstytų balsuoti už demokratus, šiandien priimtu sprendimu dėl S. Skvernelio arba jo nebuvimu?

– Kad tai yra partija, nepasiduodanti emocijoms, nepasiduodanti spaudimui, o vertinanti faktines aplinkybes. Ir mes visuomet tą darome. Ir tą darome savo politinių oponentų atžvilgiu. Mes niekuomet nekritikavome žmonių pasirinkimų. Daug kas kelia tą klausimą dėl to paties Gintauto Palucko situacijos, bet Gintautas Paluckas buvo ministras pirmininkas. Jeigu šiandien Saulius Skvernelis būtų buvęs ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas, netgi ministras, aš net neabejoju, kad jis būtų padėjęs pareiškimą ir pasitraukęs iš pareigų. Vis dėlto partijos pirmininkas – tai yra bendruomenės pirmininkas. Mes kaip bendruomenė gebame įvertinti faktines aplinkybes ir nuo jų nebėgame, atvirai kalbame tiek su jumis, tiek su visuomene.

Kitas dalykas, svarbu tą paminėti, kad negali po kiekvieno užduoto klausimo, aplinkybės tyrimo mėtytis žmonėmis, nes ką ir generalinė prokurorė yra pasakiusi ir atsiminkime jos tvirtinimo procedūrą, kur buvo iškelta tai, kad prokurorai lyg ir skundžiasi viduje dėl iškeltų drausminių nuobaudų, bet jos pagrindinė žinia buvo tokia, kad prokurorų klaidos kainuoja žmonėms gyvenimus. Manau, kad tai yra labai svarbu, ką generalinė prokurorė yra pasakiusi, jog tas darbas, kurį atlieka teisėsaugos institucijos, yra panašios į operacijas. Įpjausi per giliai ir pacientas mirs. Mes esame bendruomenė, gebanti įvertinti faktines aplinkybes, o ne tiesiog pasiduoti tokiam lyg ir spaudimui, kad čia tuoj pat priimkit sprendimą, bet klausimas, ar tas sprendimas nebūtų kaip tik neigiamai paveikęs visuomenės nuomonės, matydami, kaip lengvai demokratai nusikratė savo lyderio be labai aiškių argumentų. Be to, manau, kad būtų buvę labai sunku pasakyti kodėl.

– Jūs sakote, kad prokurorų klaidos kainuoja žmonėms gyvenimus ir tai yra akivaizdu, dėl to ir nekaltumo prezumpciją turime kaip vertybę, kuria visi turime tikėti, bet žiūrint nuosekliai, teoriškai prokurorai gali klysti iki pat įsiteisėjančio apeliacinio teismo sprendimo. Ką norite pasakyti tuo? Ar norite pasakyti, kad žmonės, kurie nėra nuteisiami įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, neturi priimti išvis jokių sprendimų dėl savo ateities buvimo pareigose? Kur yra riba ir politinės atsakomybės standartas?

– Jeigu yra pareiškiami įtarimai, man atrodo, pas mus labai aiškiai tas ir partijos nuostatuose įrašyta, kad žmogus turi pasitraukti, turi suspenduoti narystę. Bet šiuo atveju to fakto nėra.

– Dažnai mes keliame klausimus politikams patiems įvairiausiems dėl būtent politinės atsakomybės standarto. Tai jūsų, suprantu, šiuo atveju yra įtarimai kalbant apie žmogaus buvimą partijoje?

– Žinot, (...) čia neįmanoma dėti lygybės ženklo ir kiekvieną istoriją traktuoti vienodai.

– Norite pasakyti, kad ir bylos nevienodos?

– Absoliučiai. (...) aš jau sakiau, kad tarp Starkevičiaus ir Skvernelio neįmanoma dėti lygybės ženklo, bet paimkime „MG Baltic“ bylą. Kiek daug buvo politikų toje byloje minima, dalyvavo apklausose, galų gale ne tik politikų, tų pačių žurnalistų ir taip toliau, ir kokie skirtingi likimai visus juos ištiko nuo ten (Eligijaus – BNS) Masiulio, (Vytauto – BNS) Gapšio, (Gintaro – BNS) Steponavičiaus, (Lauryno – BNS) Kasčiūno. Visus vertinti vienodu matu tikrai būtų nesąžininga.

– Ar tai reiškia, kad politinės atsakomybės standarto, nekalbant tik apie jūsų partiją, apskritai nėra? Nėra standarto, nes situacijos skirtingos?

– Situacijos yra skirtingos ir, be jokios abejonės, pirmiausia kiekvienas pradedame nuo asmeninio situacijos vertinimo.Ir žmogus, kuris jaučia, kad nėra nieko blogo padaręs, keista, kad iš karto bėgtų ir slėptųsi.

– Nepaisant vienareikšmiai reiškiamo pasitikėjimo pirmininku ir jo paties sprendimo likti pareigose, neabejotinai turbūt kalbėjote ir apie tokių sprendimų rizikas. Kokias jas įsivardinate ir kaip jas valdysite?

– Mes nenorime bėgti už akių situacijai, kurios negalime valdyti. Mes atsispirsime nuolat nuo faktinių aplinkybių. Šiandien blogiausia neapibrėžtumas. Nes jeigu sakytume, kad žinome, kad tai yra baigtinis procesas, po šešių mėnesių viskas bus aišku, tai būtų išvis paprasta ir lengva. Dabar yra neapibrėžtumas ir kaip tas procesas vystysis toliau, labai sunku pasakyti. Mes irgi tikrai nebėgame jokiems įvykiams už akių ir sakyti, kad valdysime kažkokias rizikas – jos yra niekaip nesusijusios su mumis šiuo atveju, nes tai yra teisėsaugos institucijų atliekamas darbas. Ir mes jokiu būdu neturime jam jokios įtakos. O kas priklauso nuo paties Sauliaus Skvernelio, jis yra pasakęs, kad jis su teisėsauga visškai bendradarbiaus.

– Teisėsauga paprastai to nedaro, bet turint omenye jūsų situaciją, jūs turėtumėte lūkestį teisėsaugai, kad tarkim išsiaiškinusi, jog nėra pagrindo S. Skvernelį traukti baudžiamojon atsakomybėn arba apklausinėti jį specialiuoju liudytoju toliau, kad jie aiškiai tą pasakytų?

– Nemanau, kad tai yra įmanoma.

– Norėtumėte, kad tai būtų?

– Aš nemanau, kad tai yra įmanoma, nes tai yra mašina, kuri turi bėgius tik į priekį ir neturi nei vieno bėgio atgal.

– Ką norite pasakyti, kad nėra institucinės kultūros klaidas pripažinti?

– Jie turi atlikti savo darbą ir tyrimas akivaizdu, kad yra labai komplikuotas ir didelis spektras žmonių įtraukta ir panašiai. Dabar kalbėti apie kokias nors klaidas ar ne klaidas, čia išvis tikrai ne man vertinti tą. Turbūt grįžtant į tą praėjusį klausimą, mes bendrai kalbame, tai aš manau, kad bendrai kalbant, aš nesu matęs tokio precedento.

– Kalbant apie savivaldos rinkimus – artimiausi jie po metų. Neaišku, kas per tuos metus nutiks šitoj byloj, bet jeigu niekas nesikeis, kaip partija jausis išeidama į rinkimus su pirmininku, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir tiek?

– Tvirtai. Partija niekada nebėgs nuo žmonių. Po šio įvykio yra poreikis dar atviriau ir dar daugiau kalbėti su žmonėmis, atsakyti į jų klausimus, jeigu jie tokių turi. Nes partija nėra niekaip su tuo susijusi. Ir aš manau, kad mums reikia ir toliau važiuoti per regionus, miestus, kalbėtis su žmonėmis ir nebijoti atsakyti į jų klausimus. Galų gale mūsų darbas yra ieškoti žmonių problemų sprendimų. Bet jeigu žmonės nori paklausti, pakalbėti apie įvykius, kurie yra susiję, kaip pavyzdys, su partijos pirmininku, mes irgi būsime pasiruošę jiems atsakyti į tuos klausimus.

– Jūs aptarėte pasiruošimą ir savivaldos rinkimams per valdybą, ar diskutavote, kaip valdyti šias rizikas per rinkimus, ar tai buvo grynai organizacinis klausimas?

– Ne, tai buvo grynai organizacinis, jokiu būdu ne komunikacinis. Savivaldos rinkimai yra labai specifiniai, kadangi tai yra šešiasdešimt skirtingų rinkimų ir tai yra dažnai išraiška pažymio parašymo merui, kur žmonės yra linkę perrinkti tą patį merą. Dauguma merų dažniausiai būna perrenkami. Manau, kad labai daug rezultatai priklauso nuo mero darbo, nuo vadinamosios daugumos darbo. Aišku, kažkokią įtaką tie „čekiukų“ skandalai turės savivaldos rinkimams, bet tai yra daugiau apie asmenis toje savivaldoje. Tas nacionalinis lygmuo lemia labai mažai. Atsiminkime tuos pačius socialdemokratus – jie savivaldos rinkimus 2019 metais laimėjo, ten labai įspūdingas rezultatas (...) ir tada 2020-aisiais Seimo rinkimuose surinko tiek pat, kiek Laisvės partija. Tai visiškai nieko neparodo. Tai yra skirtingi rinkimai ir jeigu meras yra tvirtas, stiprus, tai jis ir turi palaikymą. Tas pats Kauno pavyzdys, kur čia gal įvairių vertinimų yra Visvaldo Matijošaičio Vilniuje, bet kauniečiai mato tą darbą, kuris yra padarytas jo komandos Kaune ir kas nebuvo padaryta iki jo, ir tą įvertina rinkimuose.

– Kaip jums atrodo, ar valdančiųjų sprendimas teikti Kapčiamiestyje poligoną turės įtakos jūsų merės perrinkimui?

– (...) diskusija turbūt vyko, bet pasirinkta savivaldybė, kur yra demokratų merė. Ne socialdemokratų meras. Keista, nes suprantu, kad buvo kelios savivaldybės pasirinktos ir, aišku, galutinis sprendimas vis tiek yra politinis. Yra daug argumentų, kodėl būtent Kapčiamiestis - dėl tankio, dėl apgyvendinimo, dėl Suvalkų koridoriaus galų gale teritorija, jos pritaikomumas, tikrai tų argumentų yra ir kas liečia karinį patarimą, aš juo net neabejoju.

Bet politinis aspektas čia irgi buvo. Ar tai turėjo, ar ne įtakos – nežinau. Nenoriu spėlioti. Bet aišku, kad merė, aš manau, kad ji yra labai stipri merė, bendruomenė tą mato, vertina. Ji labai daug darbo padariusi ir galų gale tai yra merė, kuri turėjo atlaikyti ne vieną krizę, kur valstybės, Vyriausybės reagavimas buvo labai lėtas. Ar tai būtų migrantų krizė, kur atsiminkim, kad Lazdijų savivaldybė buvo tas pirmas skydas ir tik vėliau atsirado Vyriausybės reagavimas. Lygiai tas pats čia – priimtas sprendimas ir Vyriausybė yra dingusi porai savaičių, vėliau ministras nuvažiavo, aš labai tą gerbiu, kad jis jau važiavo, kai minia buvo įkaitusi, bet vis tiek važiavo. Galų gale prezidentas važiavo, premjerė vis dar neranda laiko. Bet tas pirmas savaites merei ir teko atlaikyti, kalbėti su gyventojais, aiškintis sprendimą, kuriam ji neturėjo jokios įtakos. Vis dėlto tai yra Valstybės gynybos tarybos sprendimas ir merė nedalyvauja tame, ji tik informuota buvo dėl to sprendimo.

Tai šiuo atveju neišvengiama, kad politiniai oponentai čia bandys (pasinaudoti – BNS) (...). Kapčiamiesčio bendruomenė rodo, kad yra stipri bendruomenė, ir ypač tie žmonės, kurie turi ten tas sodybas ar panašiai, jie užduoda labai normalius klausimus. Žmonės, kurie gyvena ten ilgą laiką ir panašiai, tikrai turi labai legitimių, normalių klausimų, susijusių su jų nekilnojamuoju turtu ir taip toliau. Bet aišku, kad prie viso to prisidėjo ir įvairaus plauko populistai, celofanai, kurie tą klausimą bando politizuoti ir padaryti antivalstybiniu. Bet aš tikiu, kad su mūsų visuomene valstybėje yra viskas labai gerai. Apklausos rodo: 87 proc. suvokia Rusijos grėsmę. Tai šiuo atveju reikia suvaldyti procesus ir nepalikti mūsų merų vienų prieš bendruomenę, nes tai yra valstybei svarbus sprendimas. Su visa pagarba ministrui Kaunui, (...) bet čia reikalingas ir asmeninis premjerės dėmesys, nes klausimai yra daug platesni nei tik Krašto apsaugos ministerijos kompetencijoje.

– Tuo pačiu ir klausimas, ar demokratai pavasarį balsuos už Kapčiamiesčio poligoną?

– Demokratai balsuos, bet demokratai nori kitokio Vyriausybės požiūrio į žmones. Nes socialdemokratai atėjo žadėdami empatiją. Dabar aš matau penkias dienas Milane be jokių oficialių susitikimų, o Kapčiamiesčio bendruomenė yra palikta būtent tiems radikalams populistams, kurie tikrai nesiekia sutarimo ir dialogo, nesiekia, kad emocijos nurimtų, o atvirkščiai kursto bendruomenę ir skleidžia tam tikrą informaciją, kur bendruomenė tuomet dar labiau yra ir negauna reikalingų atsakymų.

– Ar turite ambiciją pats vadovauti partijai?

– Kiekvienas mūsų, ateidamas į politiką, turbūt turi kokių nors lyderio savybių, bet kalbėtant apie atėjimą kada nors vadovauti partijai, ar tai yra tos aplinkybės, kuriomis aš norėčiau ateiti vadovauti partijai, tai tikrai nėra.

– O kada, beje, jūsų eiliniai pirmininko rinkimai?

– Po šio politinio ciklo. Mes visai neseniai išsirinkome pirmininką, tai man atrodo, jis gal tik metus yra pirmininkas. O kadenvija yra ketveri metai.

– Jūs grindžiate pasitikėjimą S. Skverneliu jo paties pasisakymu, kad jis nepadarė nieko blogo, bet vis dėlto renkatės pasitikėti nežinodami informacijos (...). Kodėl renkatės tikėti S. Skvernelio teiginiu, kad jis nieko nežino, o ne teisėsauga, kuri turi pagrindą statusui, turi pagrindą kratai?

– Bet teisėsauga lygiai taip pat pasakė, kad yra vykdomas aplinkybių nustatymas ir kaltinimų nepateikė. Tai mes tikrai vertiname... jeigu teisėsauga būtų pateikusi kaltinimus ir, pavyzdžiui, prokurorė būtų paskelbusi, kad ji eis į Seimą ir prašys neliečiamybės panaikinimo, tai būtų visai galimai kitas vertinimas. Šiandien mes vertiname faktines aplinkybes ir mes neabejojame nei institucijomis, bet lygiai taip pat neabejojame ir partijos pirmininku.

– Jūs taip kalbate apie tuos scenarijus „kas atsitiktų, jeigu atsitiktų“, jeigu generalinė prokurorė ateitų į Seimą su neliečiamybės naikinimu. Kodėl jūs nenorite skelbti viešai tų scenarijų?

– Todėl, kad tai būtų nebrandu. Būtų labai keista, jeigu mes dabar pradėtume patys spekuliuoti kažkokiais scenarijais, apie kuriuos išvis nežinome. Vyksta tyrimas ir sudėtingas tyrimas. Pasižiūrėkit, įvyko pirmos kratos, suėmimai Augalininkystės tarnyboje ir po poros mėnesių tik tas antras etapas aplinkybių tikrinimo įvyko, kur jau buvo įtraukti politikai.

Tai yra plačios apimties tyrimas, ir dabar mums spekuliuoti kažkokiais  scenarijais būtų labai keista. Vėlgi, aš nenoriu, kad susidarytų regimybė, jog mes darom kokį nors spaudimą teisėsaugai. Vienas iš demokratų principų yra vis dėlto, jog demokratija yra stipri tiek, kiek yra stiprios institucijos valstybėje. Ir dėl ko mes tikrai dažnai kritikuojame politinius oponentus – dėl jų nuolatinio bandymo abejoti institucijomis. Šiuo atveju tikrai sau to neleisime daryti ir, kaip sakiau, – institucijos turi atlikti tyrimą. Svajonės visada yra, kad tas baigtųsi kuo greičiau, bet taip pat suprantame ir gerbiame jų darbą.

– Bet kalbant ne apie scenarijus, o apie ribas. Yra riba, po kurios demokratai, jūs asmeniškai, o gal partiečiai irgi, pasakytų, kad Saulius Skvernelis negali jai vadovauti bent kurį laiką?

– Mes esame tą pasakę: kad jeigu tai būtų pareikšti įtarimai, tai keistų situaciją iš esmės turbūt ir pačiam Sauliui Skverneliui, jis yra tą įvardinęs, pasakęs, kad greičiausiai jam reikėtų to žingsnio į šoną jau tada apsiginti savo vardą teisiniu keliu ir aišku, kad būtų sudėtinga fokusuotis į tą partijos vadovo rolę.

– Ar nesibaiminate, kad tas sprendimas, mes aišku vėlgi čia prielaidomis diskutuojame ir tikimybių teorija, bet jeigu taip atsitiktų, ką prieš tai aptarėme, kad dabartiniai jūsų sprendimai atrodys nesavalaikiai?

– Ne, aš girdžiu tą kritiką ir panašiai, bet vėlgi, aš noriu, kad mes remtumėmės faktinėmis aplinkybėmis. Lygiai taip pat mes vertiname oponentus pagal faktines aplinkybes. Politikoje tu priimi sprendimus pagal tą dieną turimus faktus. Ir taip jau yra politikoje, kad priimti sprendimą, kuris galbūt po metų atrodys labai geras, bet jeigu tu jį priimsi per anksti arba per vėlai, jis bus niekam tikęs. Kaip pavyzdys Europos Sąjunga ir gynybos politika. Tai prieš ketverius metus, dar prasidedant Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje, tas atrodė kaip išvis tema, apie kurią niekas net nepradės kalbėti. Šiandien tai yra viena pagrindinių temų. Pasaulis keičiasi, keičiasi valstybė, keičiasi aplinkybės ir mes, politikai, privalome reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir įvertinti mums žinomus faktus.

– Klausiu jūsų, nes pirmininkas pastaruoju metu su mumis mažai kalbasi. Kokiame jūs dabar esate etape su socialdemokratais tuose rimtuose arba nelabai rimtuose pokalbiuose apie galimą grįžimą į koaliciją?

– Jokių pokalbių nėra. Man labai keista tos kalbos, kad čia lyg socialdemokratai norėtų mus susigrąžinti, bet apie kažkokias kainas yra kalbama ir panašiai. Tai aš galiu pasakyti labai aiškiai: jokių pokalbių dėl koalicijos nėra. Koalicijos likimas yra socialdemokratų rankose. Jeigu jie norės keisti koaliciją, jie galės tą padaryti, kaip padarė vasarą. Lygiai taip pat ir dabar: jeigu jie norės kažką keisti, tai viskas yra jų rankose. Kol kas aš tik girdžiu tokius nepatogumus po kiekvieno iššauto koalicijos partnerio fejerverko, bet jokių realių žingsnių nematau. Galiu tik daryti prielaidą, kad situacija gal ir nesmagi, kartais ji būna, bet visiems labai patogi ir koalicija labai patogiai važiuoja toliau.

– Ačiū už pokalbį!

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius