Vilnius, kovo 23 d. (BNS). Berlynui iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuojant dislokuoti apie 5 tūkst. karių brigadą, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotoja generolė leitenantė Nicole Schilling (Nikol Šiling) tiki, jog ją pavyks užpildyti pasirinkusiais tarnauti savanoriškai.

„Šiuo metu kalbamės su daugeliu karių, kurie sako: „Norime žinoti, kokios yra sąlygos ir ką tai reikš man bei mano karjerai.“ Mes jiems suteikiame daugiau informacijos. Tada jie nusprendžia vykti į Lietuvą, nes mato privalumų net ir asmeninei karjerai“, – praėjusią savaitę Vilniuje vykusios Baltijos karinės konferencijos užkulisiuose BNS sakė karininkė.

„Būtent taip į tai žvelgiame, todėl nėra poreikio kalbėti apie kitokius scenarijus“, – pabrėžė ji.

Dar vasarį vokiečių naujienų žurnalas „Der Spiegel“ skelbė apie sunkumus ieškant savanorių, norinčių tarnauti Lietuvoje dislokuojamoje 45-ojoje šarvuotoje brigadoje.

Savaitraščio duomenimis, brigadą sudarančiame 203-ajame tankų batalione ir 122-ajame šarvuotųjų pėstininkų batalione savanorių paraiškos sudaro tik 28–47 procentus. Tuo metu cituojamuose šalies vidaus dokumentuose teigiama, kad po visoje kariuomenėje atliktos apklausos 1971 pareigybei užpildyti atsirado tik apie 10 proc. reikiamų savanorių.

Šiai informacijai pasirodžius, prezidentas Gitanas Nausėda ramino teigdamas, jog jį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) patikino apie nepakitusius Berlyno įsipareigojimus.

N. Schilling „Der Spiegel“ skelbiamos detalės „yra visiškai įprastos“ tokiam procesui. Ji taip pat akcentuoja Vokietijos kariuomenės pastangas pateikti Lietuvą kaip patrauklią šalį atlikti tarnybą.

– Norėčiau pradėti nuo „Panzerbrigade 45“. „Der Spiegel“ vasarį skelbė, kad Vokietijos kariuomenė susiduria su sunkumais ieškodama savanorių, norinčių tarnauti brigadoje Lietuvoje. Ar galite užtikrinti, kad visi Lietuvoje dislokuotos brigados kariai čia bus savanorišku principu?

– Pirmiausia norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Vokietijoje esame įsitikinę, jog Vokietijos saugumas prasideda NATO rytiniame flange, o ne ties mūsų valstybės siena. Nuolatinis vokiečių karių dislokavimas žymi strateginio nesikišimo pabaigą.

Ką tik kalbėjau su vienu iš Vokietijos ginkluotųjų pajėgų universitetų profesorių ir jis man pasakė, kad mes nepakankamai pasakojame šią labai gerą istoriją, naują dalyką, kurį Vokietija nusprendė padaryti. Nuolatinis dislokavimas užsienyje Vokietijai nėra įprastas dalykas. Todėl visi labai atidžiai stebi procedūras ir tarpinius žingsnius.

Vokietijos žiniasklaida praneša apie detales, kurios yra visiškai įprastos procesui, kuriuo siekiame patenkinti poreikius ir pasiekti tai, ką norime padaryti. Galiu pasakyti, kad iki šių metų vidurio brigadą sudarys apie 2 tūkst. personalo. O tai yra gerokai daugiau, nei buvo anksčiau. Mes judame link to, kad personalo ir įrangos prasme iki 2027-ųjų pabaigos užtikrintume visišką operacinį parengtumą. Žingsniai, kuriuos turime žengti tarpiniuose etapuose, derinami dabar, tai yra procesas. Beveik 20 metų dirbau su personalu susijusiais klausimais, tad galiu pasakyti, kad šiuo metu nėra dėl ko nerimauti.

– Suformuluosiu klausimą kiek kitaip. Ar yra tikimybė, kad visiško savanoriškumo principo pasiekti nepavyks?

– Mūsų kariai čia jaučiasi labai laukiami, kaip namie. Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, parama yra tikrai išskirtinė, nuostabi. Todėl mes turime ir pasakosime šią istoriją visiems Vokietijos ginkluotosiose pajėgose. Kuo daugiau karių bus čia, Lietuvoje, ir pasakos šią istoriją savo artimiesiems, draugams bei bendražygiams Vokietijoje, tuo labiau ji sklis. Tiesą sakant, nėra geresnės šalies dislokavimui nei Lietuva, ir Vokietijos kariai tai vis labiau supranta.

– Net geriau nei pačioje Vokietijoje?

– Na, neskaitant Vokietijos, kaip gimtosios šalies.

– Kalbant apie jūsų minimą naratyvo kūrimą, pranešta, kad tikslinėmis priemonėmis bus siekiama padidinti norinčiųjų tarnauti Lietuvoje skaičių, tarp jų – informaciniai laiškai potencialiems kandidatams, pažintinės kelionės į Lietuvą. Ar pastarosios jau prasidėjo?

– Kiek žinau, jų jau buvo praeityje, dabar pradedame didinti pastangas. Pavyzdžiui, dabar turime galimybes ir jau planuojame Lietuvoje rengti pratybas, kuriose dalyvaus didesnis karių skaičius. Taip pat su kariuomenės vadu aptarėme, kad Lietuvoje galėtų vykti ir bazinių mokymų pratybos, kad kariai atvyktų į šalį, pamatytų, kaip čia dirbama, treniruojamasi ir kokios yra gyvenimo sąlygos.

– Atsižvelgiant į tai, ar pastebite, kad nuo, pavyzdžiui, vasario mėnesio padidėjo noras atvykti ir tarnauti Lietuvoje?

– Taip. Kariams įdomios sąlygos ir aplinka, jie užduoda daug klausimų, o tai yra labai gerai, nes rodo didėjantį susidomėjimą.

– Tačiau, ar išlieka galimybė, kad dalis karių bus siunčiami pagal įsakymą, o ne savo noru?

– Šiuo metu kalbamės su daugeliu karių, kurie sako: „Norime žinoti, kokios yra sąlygos ir ką tai reikš man bei mano karjerai.“ Mes jiems suteikiame daugiau informacijos. Tada jie nusprendžia vykti į Lietuvą, nes mato privalumų net ir asmeninei karjerai. Būtent taip į tai žvelgiame, todėl nėra poreikio kalbėti apie kitokius scenarijus.

– Kaip suprantu, nematote jokios rizikos, kad 2027-aisiais brigada galėtų nepasiekti pilno pajėgumo?

– Tikrai nematau.

– Lietuva savo ruožtu tvirtina, kad infrastruktūra brigadai kyla greičiau, nei planuota. Vokietijos politinė vadovybė ne kartą sakė, kad karių dislokavimo tempas priklausys nuo statybų greičio. Kiek realu, kad vokiečių brigada gali būti dislokuota anksčiau nei iki 2027-ųjų pabaigos?

– Tokiam scenarijui taip pat ruošiamės. Laikinosios infrastruktūros klausimus visada įtraukiame į savo karinius planus, kai žiūrime į karių dislokavimą ne tik Lietuvoje, bet ir kituose regionuose. Turime priemonių savo kariams suteikti infrastruktūrą kitais būdais (...), tai darėme ir anksčiau, vykdami į tarptautines misijas.

Tuo momentu, kai tai būtina kariniu požiūriu, yra galimybių apgyvendinti karius, net jei nuolatinė infrastruktūra nėra paruošta. Šiemet ir kitąmet ketiname rengti vis daugiau didelio masto pratybų, dar prieš kovinei brigadai pasiekiant visą pajėgumą. Tai rodo, kad jei galime karius turėti čia pratybų pagrindu, būtų įmanoma juos turėti ir ilgesniam laikui, jei tai būtų kariniu požiūriu būtina.

– Ką šiuo atveju reikštų būtinumas kariniu požiūriu?

– Jei situacija taptų tokia, kad matytume, jog „gerai, dabar mums reikia daugiau karių Lietuvoje“, tuomet galėtume juos čia dislokuoti ir apgyvendinti.

– Ar tai būtų tam tikra grėsmė, kurią įžvelgtumėte?

– Jūs paklausėte, ar būtų įmanoma personalą dislokuoti anksčiau, ir mano atsakymas yra – taip, tai įmanoma. Jei būtų karinis poreikis, tai būtų įmanoma. Tačiau šiuo metu poreikio ar konkrečių rizikų nematau.

– Tad tai būtų karinis sprendimas, o ne politinis?

– Šiuo metu nematau priežasties kitokiam politiniam sprendimui nei tas, kurį jau priėmėme. Tad vienintelė priežastis, kurią dabar galiu įsivaizduoti, yra karinė.

– Pirminis 45-osios brigados planas remiasi sunkiąja šarvuota technika – tankais ir pėstininkų mašinomis. Tačiau matome, kad moderniame kare be totalaus pranašumo ore ir priešdroninės gynybos šie pajėgumai yra labai pažeidžiami. Ar išaugusi oro gynybos ir antidroninių sistemų reikšmė privertė koreguoti brigados sudėtį, kuri bus dislokuota Lietuvoje?

– Šiuo metu planuojame, kaip toliau plėtoti Vokietijos ginkluotąsias pajėgas kaip visumą. Žvelgiame į NATO pajėgumų tikslus, mokomės iš karo Ukrainoje, karo Artimuosiuose Rytuose.

Koreguojant brigadų sistemą apskritai, tai turi įtakos ir brigadai Lietuvoje. Tačiau šiuo metu procesas dar nėra tiek pažengęs. Tai nuolatinis procesas, nes viena iš karo Ukrainoje pamokų yra tai, jog negali formuoti savo pajėgų taip, kaip tai daryta pastaruosius dešimtmečius, taip pat – kad turi daryti pakeitimus trumpesniais ciklais nei anksčiau.

Turėsime pritaikyti pajėgų planavimo proceso procedūras, tad galbūt bus tam tikrų pokyčių, bet jie nereikš tam tikrų batalionų naikinimo, greičiau sieksime suteikti papildomų pajėgumų.

– Per kokį laikotarpį tie pokyčiai galėtų įvykti?

– Per vienus ar dvejus metus. Kai kuriems dalykams galbūt prireiks šiek tiek daugiau laiko, bet kai kalbame apie kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus, juos turime įdiegti labai greitai. Dabar ieškome sistemų, kurios galėtų būti naudingos, kad galėtume šiuos pajėgumus integruoti, pavyzdžiui, ir į mūsų šarvuotąjį batalioną.

Kai žiūrime, tarkime, į „Rytų sargybos“ misijos veiklą, ten brigadą remia ir oro pajėgos. Tad turime mąstyti plačiau nei tik atskirų rūšių, pavyzdžiui, sausumos pajėgų lygiu, bet ir žiūrėti, kokį indėlį gali įnešti oro ar kiti pajėgumai.

– Tad, hipotetiškai kalbant, ar būtų realu galvoti apie antidroninį batalioną?

– Ne antidroninis batalionas, o į batalioną integruoti antidroniniai pajėgumai. Būsiu atvira – to turi išmokti kiekvienas karys. Tai nėra aspektas, kam turėtų būti reikalingi specialistai, kuriuos pasikviestume, turi būti pajėgumai pačiose kuopose, batalionuose. Bataliono štabui reikia turėti priemones ir gebėti jomis naudotis.

– Kalbant apie ginkluotę, kokia karinės technikos dalis šiuo metu yra dislokuota Lietuvoje?

– Žvelgiant į visą brigadą... Šiuo metu tai daugiau specifinė technika, ne šarvuočiai, nes jie dar yra batalionuose arba Vokietijoje – mums reikia infrastruktūros, kad galėtume juos čia laikyti ir jie būtų paruošti kovai. Tačiau tai pasikeis, ypač kitąmet, esame pasirengę juos čia atgabenti, kai tik bus infrastruktūra.

– Norėčiau pereiti prie kitų temų: Rusijos karo prieš Ukrainą. Kaip matote šio karo eigą ir kaip vertintumėte dabartines Kremliaus galimybes pulti NATO?

– Rusija tebėra sutelkusi dėmesį į karą Ukrainoje. Jai nelabai sekasi pasiekti savo tikslų. Esame įsitikinę, kad Kremliaus tikslas visų pirma yra sunaikinti Ukrainos suverenitetą, bet taip pat sugriauti NATO, Aljanso susitelkimą ir neigiamai paveikti Vakarų visuomenių, ypač Europos, valią bei ištvermę (...). Manau, kad Rusijos tikslai nesikeičia, Maskva akivaizdžiai nėra suinteresuota susitarti dėl paliaubų. Priešingu atveju visos derybos būtų buvusios kitokios.

Ukraina tikrai nori rasti kompromisą, tačiau Rusijos pusė dar siekia nepakitusių savo tikslų. Todėl nesu labai optimistiška, kad artimiausiais mėnesiais bus rastas sprendimas, (...) o ir nėra jokių ženklų, leidžiančių būti dideliais optimistais, kad santykiai tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio bei Europos po to būtų kitokie.

– Ar matote kokių nors pasekmių, kurias šiam karui turi ir galėtų turėti JAV ir Izraelio karas prieš Iraną?

– Žinoma, tai turi pasekmių, kurios turėtų mus paskatinti dar labiau stengtis ir daugiau dirbti siekiant didinti savo parengtį, plėsti gebėjimus. Tai vėlgi rodo, kad Europoje turime labiau įsitraukti ir paspartinti naštos pasidalijimo tempą. Neturėtume manyti, kad Rusija dabar nukreips savo dėmesį. Rusija tebežiūri į vakarinę Europos dalį, ir mes turėtume tai suvokti. Todėl tai, kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose, mums neatneša nieko teigiamo.

– Užsiminėte apie Europos įsitraukimą. Matėme skirtingą Europos sostinių poziciją dėl paramos JAV veiksmams Irane. Ar manote, kad šiuo atžvilgiu reikalinga nuosekli, bendra pozicija? Ir kokia ji turėtų būti?

– Esu įsitikinusi, kad vienas pagrindinių Rusijos tikslų yra sunaikinti sąjungininkų susitelkimą. Todėl nėra gerai nuolat kalbėti apie susiskaldymą, nes tai gali tapti pranašyste. Kaip jau minėjote, kai kuriais klausimais gali būti skirtingų nuomonių ir skirtingų požiūrių, ir tai nebūtinai reiškia, kad Aljansas skyla. Žvelgiant į specifinius klausimus, nemanau, kad būtina, jog visi vadovautųsi ta pačia idėja ir ta pačia kryptimi, nes gali būti nacionalinių priežasčių į tuos klausimus atsakyti skirtingai.

– Žvelgiant šiek tiek toliau – kiek, jūsų manymu, karas Artimuosiuose Rytuose truks?

– Tikrai negaliu atsakyti į šį klausimą. Tikiuosi, kad tie, kurie pradėjo šį karą, gali į jį atsakyti ir žino, ko nori pasiekti, kiek jie šiuo metu pasiekė, kokių turi planų ir kada galės šį karą sustabdyti. Tai akivaizdžiai veikia visą pasaulį, ypač mus – ne tik mūsų visuomenes, bet ir ekonomiką. Tačiau šiuo klausimu negaliu būti pranašu.

– Dėkoju už pokalbį.

Autorius Paulius Perminas

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/69c0d7d1cdac8081911cace5

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius