Berlynas, rugsėjo 20 d. (AFP-BNS). Vokietijos rinkėjai sekmadienį balsuoja dviejų žemių rinkimuose, kuriuose prognozuojamas kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų jėgų stiprėjimas gali sukelti naujų sukrėtimų Berlyne ir supurtyti sunkumų išgyvenančio kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) vyriausybę.

70 metų F. Merzas sušaukė skubų savo centro dešiniosios CDU partijos vadovybės posėdį, kuriame bus aptariami pirmieji regioninių rinkimų Berlyne ir Meklenburge-Pomeranijoje rezultatai.

Kancleris, einantis pareigas 16 mėnesių, taip pat atlaisvino savo darbotvarkę artimiausioms dienoms ir atšaukė kelionę į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, kad galėtų susidoroti su galimai jam nepalankiais padariniais po balsavimo.

Prieš dvi savaites Saksonijos-Anhalto žemėje kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), JAV vadovui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ir Maskvai draugiška politinė jėga, sudavė triuškinantį smūgį jo atstovaujamai CDU, o tai paskatino spėliones, kad partijos viduje parama F. Merzui svyruoja.

Rinkimų nesėkmė ištiko smarkiai smukus F. Merzo populiarumo reitingams, mat jam su centro kairiaisiais koalicijos partneriais SPD sunkiai sekasi stumti žadėtas ekonomines ir socialinės gerovės reformas.

Apklausos rodo, kad AfD sekmadienį vėl sustiprins savo pozicijas, nors mažai tikėtina, kad ji priartės prie valdžios kurioje nors iš šių žemių – kitaip nei Saksonijoje-Anhalte, kur jai iki absoliučios daugumos pritrūko vos kelių vietų.

Spaudimą patiriantis F. Merzas trečiadienį sulaukė labai reikalingos paramos iš įtakingų CDU politikų. Aštuoni žemių premjerai bendrai pareiškė, kad Vokietijai „dabar labiau nei bet kada reikia stabilumo“, o ne „diskusijų apie personalą“.

Visgi asmeniškai išreikšti paramos F. Merzui jie nenorėjo.

Dvejos įtemptos lenktynės

Sekmadienio balsavime CDU susiduria su skirtingais, tiems regionams būdingais iššūkiais.

Šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje F. Merzo partija yra tik stebėtoja pagrindinėje kovoje tarp populiarios žemės premjerės Manuelos Schwesig (Manuelos Švėzig) atstovaujamos SPD ir AfD.

Visuomeninio transliuotojo ZDF duomenimis, AfD populiarumas siekė 36 proc., o SPD – 37 proc., tuo metu F. Merzo CDU su vos 6 proc. palaikymu buvo pavojingai arti 5 proc. slenksčio, kurį būtina įveikti norint patekti į žemės parlamentą.

Jei CDU nukristų žemiau šios ribos, tai būtų istorinis pirmasis kartas, ir tai padidintų ir taip milžinišką spaudimą F. Merzui.

Berlyno mieste-žemėje valdančioji CDU kovoja apylygėse lenktynėse su kraštutine kairiąja partija „Die Linke“, kuri žada drastiškus žingsnius sprendžiant didžiulę būsto krizę ir yra populiari tarp jaunimo.

CDU pralaimėjimas čia būtų dar vienas skaudus smūgis F. Merzui – ypač dėl „Die Linke“, siekiančios pažaboti korporacijų galią ir linkstančios Maskvos link.

Praėjusių metų gegužę pradėjęs eiti pareigas F. Merzas pažadėjo atgaivinti stringančią ekonomiką, stiprinti kariuomenę Rusijos atgrasymui ir sumažinti neteisėtą imigraciją, kad numalšintų rinkėjų baimes ir perviliotų juos iš AfD.

Tačiau AfD šiuo metu pirmauja nacionalinėse apklausose, o asmeninis F. Merzo populiarumas vos viršija 10 proc., prie ko prisidėjo ir jo kartais tiesmuki bei šiurkštūs komentarai.

Žemiausias palaikymas istorijoje

„Asmeniniu požiūriu situacija yra gana dramatiška“ F. Merzui, teigė tyrimų instituto „Infratest Dimap“ sociologas Rolandas Aboldas.

„Vėliausioje mūsų apklausoje rugsėjį jo politine veikla vis dar buvo patenkinti 13 proc. respondentų. Tai žemiausi rodikliai, kokius esame užfiksavę einančiam pareigas kancleriui“, – AFP sakė R. Aboldas.

Kai kurie komentatoriai pabrėžia, kad dauguma F. Merzo problemų kilo užsienyje.

Karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose sukėlė energijos kainų šuolį, pakurstydami gyvenimo išlaidų krizę.

Nerimas dėl Rusijos paskatino masinį Vokietijos ginklavimosi etapą, kurį paspartino ir dažnai priešiška JAV prezidento D. Trumpo pozicija NATO sąjungininkių Europoje atžvilgiu.

Tuo metu spartus Kinijos augimas ilgametę Vokietijos eksporto rinką verčia įnirtinga pramonine konkurente.

„Nesėkmė Friedrichui Merzui“, – rašė „Berenberg“ banko vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmydingas). Jo teigimu, be AfD iššūkio, pastarasis „benzino kainų šuolis ir viešos diskusijos apie jo ateitį tik dar labiau gilina jo bėdas“.

D. Trumpas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas „sukėlė krizes, kurios naftos ir dujų kainas pasiuntė į stratosferą“, pažymėjo H. Schmiedingas.

„Tačiau nors dalis dešiniosios AfD yra artimi jiems abiem (...), rinkėjai dėl savo sunkumų labiau linkę kaltinti Merzo vadovaujamą valdančiąją koaliciją, o ne AfD draugus“, – teigė jis.

Nepaisant to, H. Schmiedingas mano, kad labiau tikėtina, jog F. Merzas atlaikys dabartinę politinę audrą ir eis pareigas iki kadencijos pabaigos 2029 metais.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius