Vilnius, lapkričio 28 d. (BNS). Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas su Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadu Viktoru Grabausku penktadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl sostinėje esančios kritinės infrastruktūros apsaugos vystymo.

Šiuo susitarimu apibrėžtos institucijų funkcijos ir įgaliojimai stiprinant miesto apsaugą bei atsparumą galimoms grėsmėms, įskaitant bepiločių orlaivių atakas.

Pasak sostinės vadovo, kritinę infrastruktūrą ketinama saugoti mokantis iš Ukrainos pavyzdžių.

„Matant, kas vyksta Ukrainos miestuose, kaip yra daužoma kritinė infrastruktūra (...), iš esmės miestų gyvenimas yra sutrikdomas ir matome, kiek nepatogumo yra padaroma“, – penktadienį žurnalistams prieš pasirašant bendradarbiavimo sutartį sakė V. Benkunskas.

„Tikslas priešui yra labai aiškus: kelti paniką, kelti nepatogumus, chaosą ir yra tikslingai atakuojama tokia infrastruktūra. Turime stiprinti dėl to Vilniaus miesto kritinę infrastruktūrą nuo žemės, tai yra padaryti darbus, kurie yra reikalingi perimetre šitų infrastruktūros objektų“, – pridūrė jis.

Anot jo, daug dėmesio turi būti sutelkiama oro gynybai, tačiau savivaldybė kaip civilinė institucija negali to padaryti.

„Mums reikalinga pagalba iš mūsų specialiųjų tarnybų. (...) Šita sutartimi mes iš esmės sustiprinsime savivaldybės objektų apsaugą, bet lygiai taip pat ir valstybei svarbių objektų apsaugą“, – nurodė V. Benkunskas ir vylėsi, kad kiti šalies miestai paseks Vilniaus pavyzdžiu.

Abipusis bendradarbiavimas

Kaip pranešė savivaldybė, miestas įsipareigos skirti finansavimą VST numatytoms priemonėms bei pagal finansines galimybes įsigyti dvigubos paskirties priemonių.

Savo ruožtu VST įsipareigos kasmet suorganizuoti ir įvykdyti mokymus, kuriuose dalyvautų ne mažiau nei 20 savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnų.

Abi institucijos drauge dalyvaus savivaldybės organizuojamose civilinės saugos, mobilizacijos, ekstremalių įvykių ir kitose pratybose. VST atstovai pagal kompetencijas įsitrauks į projektus, susijusius su ekstremaliųjų situacijų valdymu.

Pavojaus atveju savivaldybė sudarytų galimybes VST atstovams dalyvauti bendrų užduočių valdyme.

V. Grabauskas tikino, kad tarnyba darys viską, jog apsaugotų sostinę.

„Viena iš Viešojo saugumo tarnybos funkcijų yra ypatingai svarbių Lietuvai objektų apsauga. (...) Pasirašydami šitą sutartį mes (...) truputį praplečiame savo tą funkciją ir taip pat padarysime viską, kad Vilniaus miestas būtų saugus“, – teigė jis.

Platus priemonių spektras

Pasak VST vado, siekiant apsaugoti kritinę sostinės infrastruktūrą bus pasitelkiamos kinetinės priemonės.

„Turime elektronines priemones, tai yra galimybė neutralizuoti tam tikrus dronus, sustabdyti, tačiau ne visais atvejais tai padeda, todėl reikalinga būtinai turėti ir kinetinių priemonių“, – sakė jis.

Anot V. Grabausko, tarnyba įsipareigoja aiškiau ir geriau vertinti galimas rizikas sostinės kritinei infrastruktūrai, dėl to bendradarbiaujama ir su Lietuvos kariuomene.

„(Taip pat – BNS) efektyvios įrangos ginkluotės vertinimas, (...) kinetinės priemonės, pajėgumų skaičiavimai, (...) drono ir mobilių ugnies komandų koncepcijos sukūrimas“, – aiškino V. Grabauskas.

Anot jo, Vilniaus mieste būtų nedidelė dalis VST komandų, kurios orientuosis tik į sostinės apsaugą.

„Planuojame tris mobilias ugnies komandas ir vieną automobilį, kuris būtų pritaikytas detekcijai, taip pat ir elektroninei kovai“, – sakė jis.

VST taip pat įsipareigoja kritinės infrastruktūros objektams teikti rekomendacijas, „pagal kurias būtų įdiegamos apsaugos ir vaizdo sistemos, fizinės apsaugos sistemos, (...) drono aptikimo sistemos, drono neutralizavimo priemonės“.

Prireiks milijono eurų

Kitąmet savivaldybė ketina investuoti į specialių automobilių pritaikymą minėtų objektų apsaugai, 2027 metais įsigis barjerų, jutiklių, radarų.

„Savivaldybė vykdys tų reikalingų antidroninių įrangų platformų pirkimus. Kitaip tariant, pirksim automobilius pagal aiškią specifikaciją, nes tai turės būti automobiliai sustiprinta važiuokle, su įrengtomis platformomis. VST savo ruožtu vykdys kinetinio poveikio priemonių diegimą“, – sakė V. Benkunskas.

„Turėsime modifikuotas transporto priemones su specialia įranga, tiek kinetine, tiek elektronine, kuri iš esmės multifunkciškai veikianti ir integruota radarų sistema. (...) Reikalingos investicijos į infrastruktūrą, kai kalbame apie Vilniaus miesto strateginę infrastruktūrą, (...) mes laukiame to karinio patarimo, jeigu taip galim pasakyti, ką mūsų įmonės turėtų padaryti savo teritorijų perimetre, pradedant nuo fizinės apsaugos tvoromis, baigiant vaizdo stebėjimo kamerų, radarų sistemos įsigijimu“, – aiškino jis.

Anot V. Benkunsko, tam, kad planas būtų įgyvendinamas, Vilniaus miesto savivaldybei reikės apie milijono eurų.

„Pinigai yra kitų metų biudžete. Mūsų planas yra, kad gali prireikti apie milijono eurų lėšų. (...) Tai dabar turbūt didžiausias trūkumas (...) yra laikas, nes procedūras turime standartines, visi pirkimai, tikintys, kad gausim pasiūlymus, po to įgyvendinti tuos darbus, norėtume viską turėti jau vakar, bet esame kur esam“, – teigė sostinės vadovas.

Tokia partnerystė – pirmoji

V. Grabauskas sakė, kad su Vilniumi sudaryta pirmoji partnerystė, su kitų šalies miestų merais jis dar nėra kalbėjęsis.

„Tai yra sostinė, yra labai daug tos svarbios infrastruktūros. (...) Mes (dabar – BNS) saugome ir tą, kuri yra visai Lietuvai svarbi infrastruktūra, kuri yra visuose Lietuvos taškuose. O dėl tolesnio mūsų (bendradarbiavimo – BNS) su kitais miestais, tai šiuo metu dar mes nesame kalbėję su kitų miestų merais“, – sakė jis.

Jis tikino, kad tarnybai užteks pajėgumų sudaryti mobilioms komandoms, nes į VST ateina dirbti vis daugiau pareigūnų.

V. Grabauskas taip pat teigė, kad gyventojai prie saugomų objektų greičiausiai nepamatys VST pareigūnų.

„Vilniaus mieste mes jau turime du objektus, kuriuos mes saugome pagal Vyriausybės nutarimą. Tai yra „Litgrid“ valdymo centras ir Vilniaus oro uostas. (...) Neįsivaizduokite, kad tos (mobilios – BNS) komandos visą laiką bus išstatytos prie kažkokių objektų“, – sakė jis.

BNS skelbė, kad sostinės savivaldybė yra identifikavusi dešimt objektų, kuriems sutarties pagrindu būtų taikoma apsauga.

„Kalbame apie „Toksiką“, „Vilniaus vandenis“ Titnago gatvėje, Vilniaus kogeneracinę jėgainę, „Vilniaus viešojo transporto“ dispečerinę, „Greitosios medicinos pagalbos“ dispečerinę, taip pat „Grindos“ vieną iš objektų, „Judu“ dispečerinę, „Vilniaus vandenų“ nuotekų visą infrastruktūrą, atliekų rūšiavimo Vilniaus mieste pagrindinius mazgus ir Vilniaus šilumos tinklus“, – praėjusią savaitę sakė savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas.

Tačiau, anot V. Benskunsko, sąrašas gali būti kintantis ir nėra galutinis.

Sutartis su VST sudaryta neterminuotam laikotarpiui.

Dėl bendradarbiavimo sutarė liepą

BNS rašė, kad sostinės savivaldybė dar liepą sutarė glaudžiau bendradarbiauti su Vidaus reikalų ministerija, kuriant mobilias ugnies komandas reakcijai į išorės grėsmes, ypač – keliamas bepiločių orlaivių.

Savivaldybė pažymėjo, kad bendradarbiavimo su VST koncepcija taip pat paremta minėtų ugnies komandų suformavimu.

Šių komandų idėją liepą nacionaliniu mastu iškėlė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, raginęs Valstybės gynimo tarybą kurti už šalies oro erdvės stebėjimą atsakingas VST komandas.

Tarnyba iniciatyvą vertino teigiamai, jeigu būtų aiškiai apibrėžtos VST pavedamos naujos funkcijos, užtikrinti pajėgumai ir finansavimas.

Oro gynybos stiprinimas tapo aktualesnis liepą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams, kurių vienas nešė sprogmenų, ir pastarąjį mėnesį dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų keliskart sutrikus oro uostų darbui.

Autorius Vakaris Vingilis

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/69298217482d8c5d249cda0b

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius