papildyta visame tekste, naujos potemės

Vilnius, kovo 19 d. (BNS). Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Vyriausybė, siekdama sumažinti kuro kainas, siūlys keisti biokuro, kuris įmaišomas į degalus, įsigijimo tvarką – jis būtų perkamas esant mažesnei kainai.

Vyriausybė taip pat Europos Komisijos paprašė leidimo kuro kainas mažinti panaudojant papildomas pajamas iš surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ketina parengti kainų stebėjimo įrankį.

„Pagrindinis tikslas ne vien tik trumpalaikis kainų suvaldymas, bet ir ilgalaikiai sprendimai, kurie padėtų žmonėms jaustis iš tiesų saugiau dėl savo išlaidų. Suprantame, kad kiekvienas kainų šuolis jautriausiai paliečia žmones, todėl ir ieškomi sprendimai, kurie realiai sumažintų naštą“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjerė Inga Ruginienė.

Keis į degalus įmaišomo biokuro įsigijimo tvarką

Ministro teigimu, Finansų ir Energetikos ministerijos sutarė, jog maždaug 2–3 centais dyzelino kainą galėtų sumažinti į degalus įmaišomo biokuro įsigijimo tvarkos korekcijos.

„Biokuras būtų perkamas, kai yra pigesnis. Mūsų preliminariais vertinimais, galutinėje įtakoje, tai kainą galėtų įtakoti 2–3 centais, jeigu kalbant apie dyzelį. Benzino šiek tiek mažiau. Tai gera priemonė, kuri neturėtų didelių kaštų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

Pasak ministro, pagal dabartinę tvarką į kiekvieną litrą degalų įmaišoma ir tam tikra biodegalų dalis. Tai reiškia, jog biodegalai turi būti perkami ir įmaišomi kaskart, nepriklausomai nuo jų kainos.

„(Biodegalų – BNS) dalį „atkabinsime“ nuo litro ir „prikabinsime“ prie degalų kiekio. Tai reikš, kad pirkimas degalų galės būti vykdomas ne kiekvieną mėnesį, ne kiekvieną kartą, kai yra perkami degalai iš degalų gamintojo, bet perkama tuomet, kada sezono įtaka lemia, kad biokuras yra pigesnis kelis kartus“, – aiškino ministras.

Pasak K. Vaitiekūno, tokia tvarka galioja daugelyje Europos šalių.

Norima panaudoti perteklines PVM pajamas

Be to, Vyriausybė kuria mechanizmą, kuriuo dėl išaugusių kainų padidėjęs PVM surinkimas bus grąžinamas degalų kainų mažinimui.

„Padidėjus kuro kainoms, valstybė surenka papildomas pajamas iš padidėjusio PVM mokesčio. Jei akcizo dalis yra stabili, tai PVM keičiasi keičiantis degalų kainoms“, – sakė ministras.

„Tai norėtume šitas papildomas pajamas kažkokiu mechanizmu nukreipti atgal į degalų kainą, kad papildomos pajamos nebūtų gaunamos iš PVM ir galutinė kaina pasikeistų į mažąją pusę. Dėl šio sprendimo turime rasti sutarimą su Europos Komisija“, – kalbėjo ministras.

„Šita priemonė būtų laikina, todėl tikimės, kad EK išgirs mūsų argumentus“, – pridūrė jis.

Ministras aiškino, kad valstybė brangiai parduodama kurą dabar gauna papildomų PVM įplaukų ir būtent ši suma galėtų būti panaudota piginant degalus.

„Ta suma turėtų grįžti atgal į degalų kainą per akcizus su minuso ženklu. Kitaip sakant, akcizo dydis reaguotų į kainos dinamiką ir į papildomą PVM“, – teigė ministras.

K. Vaitiekūno teigimu, norimas įdiegti PVM grąžinimo mechanizmas yra sudėtingas, jis dar rengiamas, o EK turi nuspręsti, ar panaudodama šią priemonę Lietuva nenukryps nuo įsipareigojimų dėl kuro akcizų.

„Esame pasiruošę, mums reikia starto iš Europos Komisijos“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.

Jis nesiėmė prognozuoti, kiek derybos su Briuseliu gali užtrukti: „Sunku prognozuoti, ne savaitę... Skubinamės, visi supranta, kokia situacija. Neaiški, priklauso nuo geopolitinių įvykių.“

Vyriausybė skaičiuoja, kad ši priemonė galėtų sumažinti degalų kainą maždaug 6 centais.

Degalų kainos bus viešinamos po dviejų savaičių

Be to, siekiama sukurti degalų kainų viešinimo įrankį. Pasak ministro, šią platformą norima parengti per dvi savaites.

„Labai norėtume turėti kuro kainų viešinimo įrankį, bet kuris vartotojas galėtų pasižiūrėti, kokios kainos yra konkrečiose degalinėse. Tai būtų puikus įrankis ir ateityje.(...) Mes jį norėtume parengti per dvi savaites“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Jis vylėsi, jog ši priemonė taip pat padės užtikrinti skaidrią konkurenciją.

Anot premjerės, ar degalų kainos sąžiningos, turės stebėti Konkurencijos taryba, tačiau įrankis leis žmonėms jas patogiai palyginti.

„Jau šiek tiek tą konkurenciją reguliuosime, (...) bus daug lengviau pastebėti, ar visos degalinės vienodu tempu kelia, ar nėra ten tam tikrų įtarimų“, – sakė I. Ruginienė.

Pagalba verslui per ILTE

Be kita ko, anot ministro, nuo gegužės nacionalinis plėtros bankas ILTE turėtų pradėti teikti paskolas apyvartinėms lėšoms ūkininkams, o birželio antroje pusėje – įmonėms.

Iki tol dar taip pat reikės priimti įstatymo pakeitimus.

„ILTE galėtų teikti apyvartines paskolas apyvartinėms lėšoms tiek įmonėms, tiek ūkininkams“, – sakė ministras.

„Dar diskutuojame su Žemės ūkio ministerija, kad alokuotume tam tikrą lėšų dalį, kuri galėtų būti tam panaudota. Bet manau, kad tikrai susitarsime, lėšų rasime ir tokia priemonė bus“, – pridūrė jis.

Vasarą ILTE taip pat ketina eksportuotojams pasiūlyti garantijas, tai, pasak ministro, efektyviai buvo taikoma per COVID-19 pandemiją. Tam dar turės pritarti EK.

Kaip rašė BNS, siekdama suvaldyti prasidėjus karui Irane staigiai šoktelėjusias naftos kainas, naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ Energetikos ministerijos nurodymu į rinką išleido 80 tūkst. tonų naftos ir jos produktų atsargų.

I. Ruginienės teigimu, tikimasi, jog dalies rezervo panaudojimas pristabdys kainų augimą trumpuoju laikotarpiu.

K. Vaitiekūnas trečiadienį teigė, kad kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui.

Anot jo, ketvirtadienį pristatomos priemonės rengiamos siekiant pasiruošti galimiems iššūkiams, jei įtampa Artimuosiuose Rytuose ir žaliavų rinkose neslūgs bei kels rizikų ekonomikai bei gyventojams.

Autoriai: Lukas Juozapaitis, Lukas Oželis

[email protected], Verslo naujienų skyrius