Dar papildyta 18-19 pastraipomis

Saipanas, Šiaurės Marianai, birželio 26 d. (AFP-BNS). Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) trečiadienį sudarė susitarimą dėl kaltės pripažinimo ir taip užbaigė ilgus metus trukusią teisinę dramą.

J. Assange'as, kuris buvo kaltinamas nuo 2010 metų paviešinęs apie 700 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų apie minėtus konfliktus, šią savaitę buvo paleistas iš kalėjimo Jungtinėje Karalystėje.

52-ejų metų vyras atvyko į Šiaurės Marianų salas, Ramiojo vandenyno JAV teritoriją, kad pripažintų savo kaltę dėl vieno kaltinimo sąmokslu gauti ir platinti informaciją apie nacionalinę gynybą.

Trečiadienį teisėjas skyrė jam penkerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurią įskaitytas laikas, kurį jis praleido už grotų Britanijoje kovodamas dėl ekstradicijos į Jungtines Valstijas.

„Atrodo, kad po šio nuosprendžio galėsite išeiti iš šios teismo salės kaip laisvas žmogus“, – sakė teisėja teisme Šiaurės Marianų salose, JAV teritorijoje Ramiajame vandenyne, ir ir pridūrė, kad tikėjosi, jog šis susitarimas suteiks jam ramybę po kalinimo. 

J. Assange'o byla tapo rezonansine žiniasklaidos laisvės gynėjams. Jo šalininkai kaltina Vašingtoną bandymais nutildyti pagrįstus pranešimus saugumo klausimais.

Išeidamas iš teismo jis nesikreipė į žiniasklaidą, o netrukus jo lėktuvas išskrido į Kanberą, kur jis susitiks su šeima.

„Dirbdamas žurnalistu, aš skatinau savo šaltinį pateikti medžiagą, kuri, kaip teigiama, buvo įslaptinta“, – teismui sakė 52 metų vyras, vilkintis juodą kostiumą su rudu kaklaraiščiu ir atgal sušukuotais plaukais.

J. Assange'o advokatė Jen Robinson (Džen Robinson) trečiadienį, kai JAV teismas išlaisvino „WikiLeaks“ įkūrėją pagal svarbų susitarimą dėl kaltės pripažinimo, pavadino „istorine diena“. 

„Šiandien yra istorinė diena. Ji užbaigia 14 metų trukusią teisinę kovą“, – sakė ji žurnalistams prie teismo Saipane, pavadinusi susitarimą dėl kaltės pripažinimo „didžiuliu palengvėjimu“.

Jungtinės Valstijos uždraudė J. Assange'ui grįžti, nebent jam būtų suteiktas leidimas, antradienį pranešė Teisingumo departamentas po to, kai Australijoje gimęs asmuo buvo išlaisvintas JAV teritorijoje ir įsodintas į lėktuvą, skrendantį į Kanberą.

„Pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo J. Assange'ui draudžiama grįžti į Jungtines Valstijas be leidimo“, – sakoma Teisingumo departamento pareiškime.

J. Assange'o byla „užsitęsė per ilgai“

Pavargęs, bet atsipalaidavęs J. Assange'as per pertrauką trumpai pasijuokė iš Australijos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose Kevino Ruddo (Kevino Rado). 

Šiaurės Marianų salos buvo pasirinktos dėl to, kad J. Assange'as nenorėjo vykti į Jungtinių Valstijų žemyninę dalį ir dėl to, kad jos yra netoli Australijos, sakoma teismo pranešime.

Žurnalistai ir smalsūs vietiniai gyventojai, iš kurių kai kurie vilkėjo spalvingus havajietiškus marškinėlius, užpildė nedidelę teismo salę. Vienas Saipano gyventojas AFP sakė, kad atėjo „pažiūrėti pagrindinio įvykio“.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis) teigė, kad susitarimas dėl kaltės pripažinimo yra „sveikintinas įvykis“

Jo vyriausybė anksčiau teigė, kad J. Assange'o byla „užsitęsė per ilgai“, o jo įkalinimas „neduoda jokios naudos“.

A. Albanese'is trečiadienį pareiškė, kad yra „labai patenkintas“ susitarimu dėl kaltės pripažinimo, po kurio J. Assange'as buvo paleistas į laisvę ir galėjo grįžti namo. 

„Labai džiaugiuosi, kad šį kartą pavyko pasiekti sėkmingą rezultatą, kurio, manau, norėjo didžioji dalis australų“, – pridūrė jis. 

„WikiLeaks“ socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad susitarimas dėl kaltės pripažinimo „niekada neturėjo įvykti“.

Tačiau buvęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) platformoje „X“ pasmerkė susitarimą dėl kaltės pripažinimo kaip „teisingumo klaidą“, kuri „paniekina mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrų ir moterų tarnybą ir pasiaukojimą“.

Vašingtonas norėjo J. Assange'ą teisti dėl slaptų karinių dokumentų, susijusių su JAV karais Afganistane ir Irake, paskelbimo prieš dešimtmetį.

2019 metais JAV federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri jam pateikė 18 kaltinimų, susijusių su „WikiLeaks“ paskelbtais nacionalinio saugumo dokumentais.

Jungtinės Tautos pasveikino J. Assange'o paleidimą, sakydamos, kad ši byla sukėlė „nemažai susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis“.

„Pagaliau baigėsi“

 J. Assange'o motina Christine (Kristin) pareiškime, kurį perdavė Australijos žiniasklaida, teigė esanti „dėkinga, kad mano sūnaus kančios pagaliau baigiasi“.

Apie susitarimą paskelbta likus dviem savaitėms iki to laiko, kai J. Assange'as turėjo pasirodyti Britanijos teisme ir apskųsti nutartį, kuria patvirtinta jo ekstradicija į Jungtines Valstijas.

Nuo 2019 metų balandžio J. Assange'as buvo laikomas griežto saugumo Belmaršo kalėjime Londone.

Prieš tai J.Assange'as septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų išsiuntimo į Švediją, kur jam buvo pateikti kaltinimai seksualiniu priekabiavimu, kurie galiausiai buvo panaikinti.

Tarp „WikiLeaks“ paskelbtos medžiagos buvo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas civilių gyventojų sušaudymas Irake iš JAV kariuomenės sraigtasparnio. Tarp aukų buvo naujienų agentūros „Reuters“ fotografas ir vairuotojas.

JAV apkaltino J.Assange'ą pagal 1917 metų „Įstatymą apie šnipinėjimą“, nors šalininkai perspėjo, kad jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, 

2022 metų birželį britų vyriausybė pritarė jo ekstradicijai, tačiau gegužę du britų teisėjai pareiškė, kad J. Assange'as turi pagrindo ginčyti JK vyriausybės įsakymą dėl ekstradicijos.

Susitarimas dėl kaltės pripažinimo nebuvo visiškai netikėtas. JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) buvo vis labiau spaudžiamas nutraukti ilgai trukusią bylą prieš J. Assange'ą.

Australijos vyriausybė vasarį pateikė oficialų prašymą, o J. Bidenas pareiškė, kad JAV „svarsto“ galimybę atsisakyti J. Assange'o baudžiamojo persekiojimo, todėl J. Assange'o šalininkai puoselėjo viltis, kad jo kančios gali baigtis.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius