atnaujintas pavadinimas, papildyta nuo 5 pastraipos

Vilnius, rugsėjo 23 d. (BNS). Lietuvos žvalgyba neturi duomenų, kad musulmonų bendruomenės atstovai Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Taip jis kalbėjo po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame svarstyta Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, dar vadinamo antruoju muftiatu, veikla.

Posėdyje dalyvavo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai.

„Valstybės saugumo departamento duomenimis, ekstremistinių kažkokių grėsmių nacionaliniam saugumui nėra“, – trečiadienį po posėdžio sakė M. Katelynas.

Tą vėliau patvirtino ir VSD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Krupauskas, nesutikęs daugiau komentuoti žurnalistams.

Tuo metu NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigia, kad nors žvalgyba neturi informacijos apie antrojo muftiato keliamą grėsmę, su padidėjusia migracija susijusios tendencijos yra neraminančios. Tačiau ne dėl atvykėlių, o dėl lietuvių radikalizacijos.

„Tarnybos nepastebi, kad musulmonų bendruomenės radikalizuotųsi, kažkaip tai keistųsi. Priešingai, pastebi jų vadovų tam tikrą tendenciją neleist politikuoti ir radikalizuotis kaip prevencinę priemonę. Bet radikalizuojasi kita pusė, radikalizuojasi lietuvaičiai, mūsų bendruomenė. Šiuo atveju aš kalbu apie baikerių klubą, apie jaunuolį, kuris degina Koraną ir taip toliau“, – kalbėjo R. Sinkevičius.

„Mūsų visuomenės nepakantumas arba kartais ir nežinojimas gali iššaukti radikalizaciją ir iš kitos religinės bendruomenės, iš musulmonų pusės (atsaką – BNS), ko šiandien nėra. Klausimas, kaip tą procesą suvaldyti, kad to neįvyktų, nes religiniu pagrindu priešprieša yra labai pavojinga visuomenės stabilumui“, – teigė jis.

BNS rašė, kad rugpjūčio pabaigoje į Seimo NSGK kreipėsi parlamentarė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, prašydama ištirti, ar vadinamojo antrojo muftiato veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pasak D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, dar 2019 metais Teisingumo ministerijos patvirtintas antrojo muftiato įkūrimas suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę ir kelia grėsmę istoriniam paveldui.

Kreipimesi NSGK nurodoma, jog ši organizacija „palaipsniui perima Lietuvos mečečių valdymą iš istorinės Lietuvos totorių bendruomenės“.

Anot jos, tarp muftiato bendradarbiavimo partnerių yra organizacijų, kurios tarptautinėje erdvėje, pavyzdžiui, nuo 1996 metų, yra sulaukusios kaltinimų terorizmo finansavimu ar radikalizacijos skatinimu.

Tuo metu muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad musulmonai Lietuvoje nesijaučia saugūs. Jis pats sulaukė ne vieno grasinimo, o rugsėjo 11-ąją prie mečetės Kaune Ramybės parke per musulmonų pamaldas susirinko apie šimtas baikerių, jie garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius, demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš bet kokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.

Pareigūnai yra pradėję tyrimą dėl chuliganizmo ir dėl kito incidento, kai prieš kelias savaites Vilniuje galimai degintas Koranas.

Autoriai: Augustas Stankevičius, Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius